Jei atmintis manęs neapgauna, ši kasetė, išleista JAV Waterpower leidyklėlėje kaip pirmasis jos leidinys, tuo pačiu buvo ir paskutinis lietuviškam power electronics/post mortem aktui Clo Goelach. Po jo šis transformavosi į dabar toliau sėkmingai po Autarkeia vėliava leidžiantį leidinius Body Cargo. Ką gi, kita koncepcija, kitas etapas, nors garsiškai šį palaipsnišką Clo Goelach virsmą jau buvo galima pastebėti kuris laikas 2009-aisiais. Atrodo galų gale taip pat atrastas ir savas skambesys, kuris šioje kasetėje, ko gero labiausia nutolęs nuo to Clo Goelach, koks jis buvo prieš porą metų ir panašiausias į tai, ką dabar daro Body Cargo.
Kasetė išleista 50 kopijų tiražu. Supakuota į per didelį užsegamą plastikinį maišelį. Jame trys juodai balti A5 formato koliažai. Lavoniena, kūnų dalys ir juodai balta grubi estetika. Simboliškas tiek paties projekto, tiek šio albumo pavadinimo atspindys pagrindiniame koliaže - perskrosta moteris ir negimęs kūdikis, kuriam motina tapusi jo paties kapu. Taikliai. Pats albumas pakankamai neilgas - apie 25 minutes. Visi kūriniai be pavadinimų ir jie atrodo tarsi vienas ilgas atmosferinis garso takelis, suskirstytas į keturias dalis. Gabalai gan statiški ir monotoniški, tačiau paveikūs. Ypač juos klausant per ausines, kuomet galima išgirsti pilnesnį garsą ir jokios detalės nepradingsta ore. Kažkiek triukšmo sienos, per kurią fone prasimuša field recording'ai, šen bei ten ritmingesnės kilpos ir foniniai gaudesiai, sudarantys tirštą ir masyvią purvo laviną, tekančią į ausis. Tai be abejonės pats nešvariausias (matyt tikslingai) Clo Goelach įrašas, kokį teko klausyti. Panašu, kad toks priėjimas prie garso formuoja ir pačią tamsią, slogią, ne agresyvią, o kiek iškrypusią atmosferą. Klausytojui garsas nėra paduodamas ant lėkštės sukramtytas - jame lieka didelį dalis pirmapradžio stebuklo ir mistikos, kurią išgvildenti turi pats, pasitelkęs šiek tiek savo fantazijos. Apskritai kartais klausant atrodo, kad tai tiesiog manipuliuoti field recording'ai, įrašyti keliais takais į kasetes gamyklose, uostuose ir laukuose, suvesti ir išleisti. Tiems, kas mėgsta preciziką, tikslumą ir švarą garse, šios kasetės turėtų vengti iš tolo. Kam patinka purvas, tikiuosi ją jau spėjo įvertinti. Pirmas kūrinys panašėja tarsi būtų įrašytas laivų taisykloje. Tolimi gaudesiai, žemas grumėjimas, kažkur cypiantis konvejeris, metalo daužymas ir intensyvūs šnaresiai, pasislėpę tarp už triukšmo užuolaidų. Visa tai, kas vyksta fone atrodo nereikšminga, nes triukšmo fundamentas statiškai kabo priekyje, bet tuo pačiu tai yra neatskiriama visumos dalis. Ir taip visuose kūrinuose. Antrąjame gabale pasigirsta vokalas (ar ne žodžiai užrašyti viename iš A5 koliažų?). Šiame leidinyje balsas organiškai susilieja su garsine visuma ir paįvairina tą neišbrendamą kasetinę purvynę. Kitoje pusėje labai panašūs man pasirodę kūriniai. Švelniai pulsuojančios kilpos, triukšme paskendusios natos, visiškai deformuotas, sulaužytas ir sutryptas garsas. Abu kūriniai skamba gan vienodai ir nors man tai nekliūva ir susiklauso kaip vienas neblogas kūrinys, visgi pirmoji kasetės pusė atrodo stipresnė. Kartą Mykolui jau minėjau jo projekto panašumą į Gruntsplatter, tad paminėsiu ir čia. Tiesa, Clo Goelach, ypač šitoje kasetėje, daug purvinesnis, tačiau ta tamsi ir ligota ambient/noise atmosfera jaučiama stipriai. Ką gi, sakyčiau kokybiškai (heh) uždusintas ir paguldytas į kapą Clo Goelach. Iš to paties šalto kapo užgimė Body Cargo. Nors dar neperklausiau jo leidinių, bet reikia manyti, kad B.C. mostelėjo ne ką silpniau.

Formatas: CS
Išleidimo metai: 2010
Leidėjas: Waterpower
Tiražas: 50