Dar vienas siurprizas iš netikėtumų vis pažeriančios ir psichiką visaip pralaužti mėginančios Agharta leidyklos. Šįsyk tai legendinis Big City Orchestra muzikinis reiškinys, panorėję pasislėpti po kiek kitokiu pavadinimu. Pasak oficialių duomenų tai 79-asis šio kolektyvo leidinys, nors discogs sąraše jų albumai jau kuris laikas peržengę šimto ribą. Tai legendos, kurių albumus yra išleidę tokios leidyklos kaip RRR, OEC, Drone Records ir t.t. Nedaug esu jų klausęs, tačiau nenuginčijamas faktas yra tai, kad Big City Orchestra albumams pritaikyti kažkokią vieną formulę yra tiesiog neįmanoma. Jie laisvai plaukioja tarp stilių, eksperimentuodami su garsais ir triukšmais, žadindami vaizduotę ir plėsdami supratimo ribas. Pagal albumo pavadinimą, šįsyk jis skirtas skandinaviškų mitų milžinams įamžinti garse. Šios kasetės pagrindas - viena per kitą besiritančios kilpos, kurios apipinamos semplais, kreivais garsais, balsais ir keistomis melodijomis taip, kad galiausia sukuria šiltai šizoidinę atmosferą, kurioje, atrodo, pamiršus viską galima tiesiog pliuškentis, gaudant sklindančius garsus ir jais mėgautis. Taip, pirmoje albumo pusėje veiksmas kiek aiškesnis - daug eksperimentavimo, sąskambių, kurie pagal harmonijos principus nedera, bet čia suskamba taip, kad kitaip net neįsivaizduoji, kad gali būti. Prasidėjęs minkštomis ir melodingomis kilpomis, Ymir pamažu įsivažiuoja, kartas nuo karto patriukšmaudamas, išgrynindamas skambesy tai vienokią tai kitokią kilpą, kol galiausia pratrūksta netikėtai ir net labai triukšmingai. Nuo to protrūkio iki pat galo A pusėje tęsiasi eksperimentai - sąskambių ieškojimai ir pojūčių tikrinimai. Tačiau visa tai turi gan tvirtai apčiuopiamą formą ir džiaugiuosi, kad neišskįsta į atsitiktinių garsų kratinį. Jei A pusė dar buvo labai gyva, pilna netikėtumų ir t.t., tai B pusėje - visiška ramybė. Minkštų ir šviesių ritmų kilpos, vis išsukančios kitokius sąskambius, tačiau neišblaškydamos ramaus plūduriavimo jausmo. Tiesa, ta muzikinė išraiška kontrastuoja su semplais iš policijos racijų, kur pranešama apie nušautus ar sužeistus žmones, tačiau tiesiog fiziškai jauti, kad visa tai yra taip nesvarbu, taip nereikšminga ir neįdomu, kad gailiesi net tų pastangų, kurios buvo sutelktos mėginant įsiklausyti apie ką ten tie niekingi žmogiūkščiai šnekučiuojasi. Įtariamasis? Na ir kas. Kažkas sužeistas? Labai gerai. Ši pusė tai tarsi pasaka, vykstanti kažkur JAV didmiesčio gatvėje. Tik čia reali yra pasaka, o ne tikrume sunerimę pareigūnai. Ji reali, nes tu nori, kad ji tokia būtų. Netgi nebesusigaudai, kuomet išlenda tos atoniškos pulsacijos ir kuris laikas trankosi tau į ausį lyg norėdamos išblaškyti. Visi garsai išsigrynina į vieną esatį ir ji pati save pateikia išgyvenimui. Tai išties įdomus darbas ir neabejotinai geriausias iš tų, ką teko klausyti iš Aghartos leidinių iki šios minutės.

Formatas: CS
Išleidimo metai: 2009
Leidėjas: Agharta
Tiražas: 70