Ne sykį jau esu gyręs Urashimos leidinius už jų išvaizdą, bet pagirsiu ir dar kartą - ši Italijos leidykla išties išleidžia nuostabiai atrodančius vinilus, kuriuos galima atpažinti tarp visos gausybės kitų. Be išimties kokybiškai atrodantys ir, neretai talpinantys labai gerą garsinę medžiagą. Smagu tai, kad iš pradžių Urashima koncentravosi vien tik į HNW stilių, tačiau palaipsniui leidinių kataloge pradėjo rastis ir harsh noise, power electronics ar industrial grandų leidinių. Šioje plokštelėje - JAV Teksaso legendinė grupė Black Leather Jesus, prieš beveik 25 metus pradėta Richard Ramirezo, kurio solinis darbas įspaustas kitoje plokštelės pusėje. Black Leather Jesus narių sudėtis nuolat kinta, bet panašu, kad šiame įraše dalyvavo 5 žmonės: Richard Ramirez, Sean E. Matzus, Robert Newsome, Scott Houston ir Domokos. Kaip ir nenuostabu, kad penkių žmonių grupė pateikia tankų ir intensyvų noizo gabalą, bet visgi ausies jis per kelias perklausas taip ir neprisijaukino. Serfdom pakankamai griežtas, su atskirais keliais besivystančiais garso sluoksniais, bet toks jausmas, kad pats garsas kabo pakabintas ore ir neturi solidaus pagrindo po apačia. Triukšmo generatorių variacijos pasimetusios tarp statiškų triukšmo tekstūrų ir atrodo tarsi neturėtų bendros jungties tarpusavy. Kartais sekundės daliai triukšmas susilieja į vieningą triukšmo darinį, bet tuojau pat vėl išsilaksto kas sau. Neblogas kūrinys, bet žinant, kad Black Leather Jesus gali tikrai geriau, nesąžininga būtų rašyti pagyras. Richard Ramirez pusė visiškai kitokia ir man žymiai įdomesnė. Tai lėtai besivystantis ir minimalistinis harsh/junk noise kūrinys su nuolat fone skambančiu vyriškos dejonės semplu (čia gi Richard Ramirez, kaip gi kitaip!). Man patinka šioje pusėje tai, kad joje egzistuoja kompozicija, garsų kontrastai ir visa tai nepraranda ekspresyvumo ir agresijos vystymosi metu. Tie momentai, kai kontaktinių mikrofonų feedbackai nutyla ir nebesigirdi glostomų metalo gabalų, garsinę visumą užpildo vyriško porno garsai. Kūrinys tarsi suskirstytas į tris dalis. Pirmoji labai švelni, praktiškai nenaudojamas distortionas ir galima aiškiai girdėti kiekvieną muzikanto judesį ir prisilietimą prie "instrumentų". Antroji dalis kiek aktyvesnė, kol galiausia prieinama prie finalinės logiškos kūrinio dalies, kurioje triukšmas prasprogsta ir po tik ką skambėjusios dejonės "ah fuck me" staigiai kerta feedbacko ir distortiono siena. Šioje plokštelėje Richard Ramirez tikrai aukštumoje. Jei ne Black Leather Jesus pusė, sakyčiau, kad labai smagus tikro triukšmo vinilas. Dabar - Black Leather Jesus pusė vidutinė, o Richard Ramirez - įdomi ir bus klausoma dar ne kartą.

Formatas: LP
Išleista: 2011
Leidėjas: Urashima
tiražas: 100