Ar įmanoma recenzuoti du skirtingus leidinius, išleistus skirtingose leidyklose kaip vieną? Taip. Toks kiek neįprastas junginys yra Malignant iš JAV ir Silken Tofu iš Belgijos išleisti 2 Trepaneringsritualen diskai, kuriuose surinkti retesni ar visai nepublikuoti kūriniai. Trepaneringsritualen, kurio pavadinimo galvojau taip niekada ir neišmoksiu parašyti be interneto pagalbos, yra iš Švedijos kilęs Thomas Martin Ekelund projektas, gyvuojantis nuo 2008 ir labai greitai susilaukęs ypatingo populiarumo industrial scenoje. Nesiimu spręsti apie to priežastis, tačiau ko gero viena svaresnių to priežasčių yra iki kaulų smegenų paprastas, old schoolinis ritualinio ambiento ir death industrial junginys, kuris tiek gyvuose pasirodymuose, tiek įrašuose tarsi neša kažkokią neapčiuopiamą energiją, kai jau nebesiimi vertinti garsų sudėtingumo, naujumo ar pan., o tiesiog mėgaujiesi kelione okultiniais labirintais. Nors tai ir dviejų valandų rinktinių kūrinių rinkinys, jie gana logiškai išskirstyti diskuose ir kokybiškai sumasterinti, tad jokio diskomforto kaip kad kartais būna klausant "bestus", nėra ir nors logiškai šis leidinys padalintas per du diskus, vieno jų pakanka, kad susipažinti su Trepaneringsritualen kūryba, kadangi kiekvienoje taip vadinamų programų pateikiami ne viena ir ne dvi šio daugiabriaunio projekto pusė. Programme A diskas išleistas JAV Malignant leidyklos. Kiek daugiau negu valanda ir 14 kūrinių. Diskas prasideda nuo trumpos besikartojančios užkilpintos gitaros kilpos, firminio Thomas Martin Ekelund vokalo, prafiltruoto per efektus ir bendrai gana agresyvaus Death Reveler. Nuo pirmųjų kūrinių šie du diskai iš esmės pateikia kiek skirtingas nuotaikas - Programme A, nors ir laviruojantis nuo ramių, subtilių ir minimalistinių kone ambientinių kompozicijų iki beveik tiesmukai agresyvių death industrial, atrodo visgi kiek aktyvesnė ir ne tiek atmosferinė negu Programme B. Bent jau taip atrodo dabar, sukant pakaitomis šiuos du diskus jau keliasdešimtą kartą. Tebūnie tai ir subjektyvu, bet susidaro būtent toks įspūdis. Po pirmojo kūrinio porai gabalų leidžiamąsi nagrinėti subtilesnius industrial garsus, kol vėl grįžtama į griežtai struktūrišką All Hail the Black Flame. Man asmeniškai išgirdus pavadinimą Trepaneringsritualen pavadinimą, galvoje suskamba būtent tokio tipo kūrinys. Arba tokio kaip priešpaskutinis šiame diske Judas Goat, blankokai ramias vietas pakeičiant staiga sprogstančiais intarpais ir vėl grįžtant į ramų, kiek karščiuojantį dėstymą. Ir, ko gero, reikėtų paminėti, kad diską užbaigia Death in June C'Est Un Reve koveris. Labai neblogas, tarp kitko. Programa B prasideda to paties pavadinimo kaip ir Thomas Martin Ekelund leidykla, kūriniu - Beläten - traškančios ugnys ar pan, keli sluoksniai field recordingų, ritmų kilpos ir monotoniškas gaudesys fone. Nepasaint to, kad po įžanginio kūrinio iškart sprogsta Eucharist Of Shit & Piss (bene pats aktyviausias kūrinys diske), įžanga padaryta tokia, kad jei pirmąjame diske teko dalyvauti savu kailiu mirtį nešančiuose ritualuose,  šiame jauti kiek gąsdinantį poveikį. Lėtai besikeičiančios sintezatoriaus natos, vangios ritmų užuomazgos, firminis Trepaneringsritualen vokalas ir palaipsnis grimzdimas į pelėsiu kvepiantį kapą. Neskirstysiu, kuri programa skamba geriau ar prasčiau, nes jos pakankamai skirtingos, bet labai gerai atskleidžiančios šio pagoniško, chaotiško, antireliginio, satanistinio ar kaip pageidausit, projekto kūrybą. Old schoolinis purvinas garsas, kilpos besivejančios viena kitą, tamsoki pasažai ir pykčiu pritvinkę energijos protrūkiai. Jei kas niekada nėra girdėję šio projekto, manau, kad šie du diskai yra tikrai viena geresnių pradžių pažinčiai, kadangi šiose dviejose valandose rasite visko.

Formatas: 2 CD
Išleista: 2013
Leidėjas: Silken Tofu, Malignant Records
Tiražas: 500