Nežinau kiek žmonių yra girdėję pavadinimą AX, bet matyt labai neapsiriksiu sakydamas, kad aš pats buvau prie to didesniojo procento, kuriems šis projekto pavadinimas nieko nesako. Bet paminėjus Anthony di Franco, Ramleh, Ethnic Acid, JFK ar Broken Flag, situacija tampa kur kas aiškesnė. Šis projektas 1994-1997 metais išleido tris albumus jau nebeegzistuojančiame UK leible Freek Records ir dalis medžiagos iš šių leidinių 2012 Cold Spring buvo remasterinta ir paleista į pasaulį CD pavidalu. Nežinau kodėl albumo pavadinimui pasirinktas toks keistas ir nelabai įdomus žodžių darinys, bet daugiau nei valanda garsinės medžiagos diske tikrai verta dėmesio. 9 albumo kūriniai, nors ir apgaubti ta pačia stilistine nuotaika, visgi pakankamai įvairūs ir įdomus, ir tai nebe pirmas kartas kai aš klausiu pats savęs, kame yra ta stebuklinga formulė garse, pagal kurią suręstas albumas geba stebinti savo kokybe ir apgalvotumu. Ši kompiliacija tai sunkios ir masyvios gitarinio drone tekstūros, vietomis paįvairintos sintezatoriaus ar triukšmo generatorių pulsacijomis ir linkstantis labiau link industrial/power electronics skambesio, o kartais net nužygiuojantis iki harsh noise wall ekstremumo. Pats pirmas kūrinys iš vienintelio AX "Astronomy" CD yra ko gero labiausiai tipiškas industrial/noise/power electronics kūrinys. Jis visai gerai suskamba kaip intro į albumą, bet toliau albume sudėlioti kūriniai iš 1994 ir 1995 metais išleistų plokštelių, pritrėškia savo masyvumu. Praktiškai nejudančiais gitarinių rifų blokais, vietomis perskrodžiamais feedbackų, užgaunamos lėkštės ar distortinto sintezatoriaus natos skoningai sudėliotos ir pateiktos galutiniame girdimame rezultate. Kiek netikėtai albume įsipaišo gryno HNW kūrinys (Theme One), dėl ko iš pradžių nustembu, tačiau jo sodrus skambesys nė kiek neišsišoka iš bendro albumo skambesio ir pradedu galvoti, kur gi dar tokiomis netikėtomis aplinkybėmis sutiksiu HNW užuomazgų. 1985? Dar seniau? Šis kūrinys tarsi skelia diską į dvi dalis, po kurio prasideda kiek kitokių spalvų AX medžiaga. Gitarų rifai vis dar tokie patys sunkūs ir vangiai kintantys, tačiau daugiau šalutinių muzikinių elementų, kurie jau ne tik papildo bendrą kūrinoi skambesį, bet ir patys rutulioja temą tolyn ir kuo toliau, tuo labiau. Kažkaip įvažiavus į albumo nuotaiką pirmais kūriniais iš Nova Feedback LP, per vidurį ikomponuoti du gabalai iš AXII vinilo klausosi kiek sunkokai. Juose jau daugiau manipuliacijų triukšmo generatoriais ir tiek garsas, tiek nuotaika sausesni. Kūrinių principas iš esmės lieka tas pats, tiek kad gitarų sluoksniai pakeičiami sintezatorių sluoksniais ir tos dvi ilgos kompozicijos disko viduryje, nors pačios savaime malonios, visgi labai konstrastuoja su likusiu disko turiniu aplink jas. Disko pabaigai grįžtama į debiutinio vinilo medžiagą ir į pradinę slogaus gitarinio drone nuotaiką. Bendrai paėmus tikrai geras ir solidus rinkinys, kuris neabejotinai turėjo būti išleistas ir dėl savo įvairumo bei paties muzikanto kalibro, tikiuosi neliks nepastebėtas klausytojų.

Formatas: CD
Išleista: 2012
Leidėjas: Cold Spring