Pora leidinių iš Triangle Records jau ilgokai gulėjo lentynoje, prašydami būti aprašomi, tad šįvakar nusprendžiau nebedelsti. Paėmiau šį CDr, įdėtą ploname voke ir supakuotą drauge su atšviesta iškarpėle, kurios vienoje pusėje - besimankštinanti moteris iš kažkokio lenkiško žurnalo, o kitoje - Alisa-Yhtye biografija. Šis žmogus užsiiminėja noise nuo 1997 metų, tačiau nei vieno projekto pavadinimas neatrodė girdėtas. Bevartant leidinį pradėjau galvoti, kad viduje rasiu skambant kokį nors menišką pliumpsėjimą su šiek tiek šizoidiniais patriukšmavimais ir netgi buvau nusprendęs jį kišti dar kuriam laikui į lentyną. Tai būtų buvusi labai didelė klaida. Nuo pat pirmosios sekundės šis įrašas tiesiog murkdyte sumurkdė mane į savo beprotišką triukšmo, feedbackų ir trankomo metalo purvynę. Absoliutus old-school'inis noizas. Be jokių kompromisų, be nerišlių svaičiojimų, lyrinių nukrypimų ar bereikšmiškai tuščių detalių. Visos 35 su viršum minutės, kiek trunka šis CDr, padalintas į 6 kūrinius, skamba kaip tvirtai surestas ir gerai apgalvotas produktas. Nežinau ar taip buvo iš ties, bet įspūdis būtent toks. Riebūs žemų dažnių triukšmo sluoksniai be paliovos keičia vienas kitą, ant jų viršaus iššoka kartais ausį perrėžiantis feedback'as ar tolimas uždelay'intas metalo glamžymas. Nepaisant to, kad tai išleista CDr pavidale, atrodo, kad visas įrašas buvo darytas analogu, nes garsas labai minkštas, masyvus ir purvinas. Pirmojo albumo kūrinio fundamentas - cypiantis, tarsi stabdomų padangų garsas, aplink kurį iš abiejų garso dažnių pusių lipdomi žemi grumėjimai ir iš tolių aidintis trankomas metalas. Gabalo pabaigoje žemų dažnių juosta tarsi nukertama ir trumpam garsas lieka kaboti kažkur per vidurį, kol galiausia pabaiga išsiriša į visapusę destruktyvią bangą. Antrasis kūrinys pirmas sekundes perrėžia smegenis negailestingai aštrių feedback'u, kol nusileidžia kunkuliuoti prie žemų dažnių. Trečio pradžia vėlgi trumpas feedback'o šokas, kuris dar duria į ausis keletą sykių kūrinyje, bet garse dominuoja ekstaziškos vidurių-žemų juostos. Dar norėtųsi paminėti paskutinį gabalą - trumpą vos 20 sekundžių ataką feedback'u, white-noise, keistu, tarsi atjungtų laidų burzgimu ir t.t. Į tas 20 sekundžių sudėta tiek daug... Nemanau, kad yra tikslas aprašinėti ir nagrinėti visus kūrinius atskirai, nes šis CDr skirtas imti, klausyti ir mėgautis. Kad per daug neužsiliūliuoti minkštuose triukšmo pataluose, Alisa-Yhtye vis įterpia nuožmių feedback'ų ar nelauktai pasuka kūrinį, bet visas šis leidinys - vientisas ir gyvas organizmas ir jame garsinės informacijos tikrai apstu. Norom nenorom pradėjau šį Untitled albumą lyginti su japanoise, čekais Napalmed ir pan. Kokybiška ir stipru. Prieš klausant mane dar kiek neramino tai, kad šiame įraše nėra jokių pavadinimų - nieko nedeklaruojama, niekam neprieštaraujama, nieko nereikalaujama. Šie garsai yra tiesiog "tokio storo ruso, kuris daug rūko ir mėgsta gerti arbatą". Tematiškai čia nėra kur užsikabinti, bet šis įrašas - stiprus pats iš savęs, tad to visai nereikia ir Alisa-Yhtye stovi visa galva aukščiau už krūvą pretenzingų jaunuolių su savo pseudomizantropija, lavoniena ir absoliučiu savęs neturėjimus. Jau susiradau iš kur galima gauti daugiau šio ruso įrašų. Neabejotinai rekomenduojamas darbas visiems old-school mylėtojams.

Formatas: CDr
Išleidimo metai: 2009
Leidėjas: Triangle Records