Bury Me Deep yra pirmasis pilnas, profesionaliai išleistas šios JAV psichių moterų noiserių albumas. Ne man vienam, ko gero, pirmasis dalykas, kuris patraukia dėmesį, yra albumo viršelis. Kontrastingos spalvos ir pačios muzikos atlikėjos, kaip spėju, padengtos a la krauju ir nužudytos įvairiose pozose CD lankstinuke. Tikra splatter fiesta iš kokio smagaus exploitation filmo. Pačiame albume - 9 gabalai. Jo pradžia - beveik 4ių minučių šnabždesiai, dejonės, neaiškūs murmesiai, garsai ir bangavimas su atsitiktinėse vietose įšokančiais semplais - plojimais ir pan. Pirmas kūrinys sukuria atmosfera ir veikia tarsi preliudija į antrąjį - ilgiausią albumo kūrinį. Tai 18 minučių ambientinis gabalas "The Dead Boy Would Not Go Away" su traškesiais ir krabždesiais, kurie sukuria gan keistą nuotaiką. Man pačiam tai pats gražiausias albumo kūrinys. Nors lėtas ir ramus, tačiau su kažkokia nerimo nuojauta. Miręs berniukas niekaip neatsitraukia... Įdomu kaip šis kūrinys įtakoja sapnus. Toliau trumpas, vos 40 sekundžių kūrinėlis, kuriame girdimi praeinantys žingsniai ir geležinių durų girgždėjimas. Durys užsidaro ir tada, sekančiame gabale garsas suintensyvėja. Bevelyčiau sakyti, kad jame sumiksuoti įvairūs field recordingai - motorų burzgimas, skambučiai, žodžiu, įvairūs technikos garsai, pamažu sukurdami vis šyzovesnę atmosferą. "The Brown Soil", 5tasis kūrinys šiame albume - tai vėlgi keistų garsų mišinys, murmesiai ir kliedesiai, košmariški sapnai lietingą naktį, kai kūnas po daugiadienio alkoholio vartojimo tamposi konvulsijose, krečiamas šalto prakaito. Fone nuolat pasigirta skambutis, kol galiausiai pradeda plakti širdis ir šiuo motyvu prasideda 6-toji "Bury Me Deep" dalis - "Something Poked Up". Tiksi laikrodis, neįtaikydamas į ritmą su širdimi. Galų gale tiek širdies ritmas, tiek laikrodis visiškai išsidistortina, fone pradeda loti šunys, juokiasi moterys, kol lieka vien tiksėjimas. Toliau - trumpiausia, bet bene šiurpiausia albumo atkarpa - 7ių sekundžių moters išgastingas aiktelėjimas, po kurio prasideda totalus košmaras - klykimas, spiegimas, po kurio laiko nurimstantis ir paliekantis su sugreitinta Barry Manillow "This one's for you". Ties šia albumo vieta jau nebežinau ką galvoti ir įtemptais nervais bei visiškai išdistortinta realybe laukiu tolimesniu siurprizų. Daugiau, atrodo, jokių siurprizų, gana. Tiesiog paskutinis albumo momentas, tarsi filmo užsklanda gale. Tai - 23 sekundžių "The Dead Boy Would Still Not Go Away". Po perklausos jausmas toks, kaip po gero, sukrečiančio filmo. Galva sąlyginai tuščia, o kažkur fone dūzgia nenurimstančios mintys. Ir ta Barry Manillow daina... Net nežinau kaip parekomenduoti šį albumą, bet jį tiesiog būtina pergyventi.

Formatas: CD
Išieldimo metai: 2007
Leidėjas: Troniks
Tiražas: 1000