Altar Of Flies – Let New Life Rise In The Face Of Death

Štai visą vakarą klausau šio disko ir mąstau ką parašysiu apie Arv & Miljö, kol galų gale įdėmiai įsižiūriu į viršelį ir matau, kad nereikės apie jį rašyti nieko. Tiesiog Altar of Flies yra taip pat iš Švedijos, žmogaus, kuriančio garsus vardas yra taip pat Matthias, jie abu yra iš to kito rato muzikantų nei CMI ir kompanija ir t.t. Šis diskas - kiek papildytas ir naujai paties Altar of Flies leidyklos Hästen & Korset išleistas to paties pavadinimo albumas, prieš tai paisrodęs kasetėje 2011 metais. Tai juostiniai eksperimentai su sugaudytais garsais, balsais, kontaktinių mikrofonų prisilietimais, kilpomis ir kitu analogu. Tai eksperimentai, bet jie apmąstyti, kiek atsargūs ir skamba tamsiai, užtikrintai bei visai įdomiai. Diskas išskirstytas į 5 gabalus, kurių bendra trukmė beveik valanda. Neturiu galimybės palyginti įrašo kasetėje ir šio leidinio, bet net ir skaitmeniniame pavidale džiugina tokia tolima, analoginė, minkšta paklodė, kuri nuo pat įvadinio kūrinio pradeda liūliuoti savo vaiduokliškame, juosta apraizgytame audinyje. Kai tik Intro pradėjo įgauti kiek labiau apčiuopiamą pavidalą, šoktelima į titulinį ir ilgiausią kūrinį, pavadintą taip, pagerbiant Will Oldham kūrinį. Tai keliais sluoksniais sudėti pagauti lauko įrašai su bėgančiu vandeniu ir aplinkos garsais, nupitchintas iki neatpažinimo balsais (šuniui tampant žmogui, žmogui tampant šunimi), juostos, panašių į sintezatorių gaudim1 ir daugybės kitokių spalvų. Gražiausia yra tai, kad čia neužsistovima ir neužsižaidžiama ties keliais garsais ar nuotaikomis. Vietomis tai skamba ilgesingai tarsi stebint savo vaikystės šėliojimus VHSe, vietomis visai šaltai ir bejausmiškai. Lengvai besikaitaliojantys garsai ir pogarsiai visumos lyg ir nesudaro labai užkabinančios, bet klausosi neblogai. I have no memories prasideda triukšmingai, bene triukšmingiausiai visame albume, ir taip minkštai analogui džeržgiant vystosi tol, kol pasiliekama be atminties suktis vis tose pačiose keliose kasetinėse kilpose, galiausia pereinant į šaltai industrinį ambientą priešpaskutiniame kūrinyje. Kažkoks atstumiantis garsynas ir neitin jaukios vibracijos iš kolonėlių ir po truputį leidžiamąsi tyrinėti kontaktinių mikrofonų keliamų feedbackų. Keista, kaip titulinis kūrinys buvo toks įvairus, spalvingas ir kupinas besikeičiančių nuotaikų, taip po to sekę abu - tiesiog grasinantys ir dusinantys savo garsuose. Bet gal tai ir gerai. Anagramomis albumą uždaro Altar of Flies drauge su pakankamai žinomos švedų įrašų leidyklos iDEAL records direktoriumi Joachim Nordwall. Panašu, kad vėl grįžtama prie spalvingesnio vaizdo - sintezatoriai, field recordingai, balsai ir kiti komponentai vientisame, gal kiek akademinį muzikavimą primenančiame paveiksle. Bendras vaizdas? Šiam įrašui reikia skirti visą savo dėmesį arba jis ir liks tiesiog antraplaniais aplinkos garsais užsiėmus savais reikalais. Galbūt ne visai mano skonio, bet pakankamai muzikantu sudominantis įrašas.

Formatas: CD
Išleista: 2012
Leidėjas: Hästen & Korset

Page 1 of 5  > >>