Xiphoid Dementia jau gyriau kelis kartus, todėl nebenoriu kartotis apie tai, kokia gera yra šio projekto diskografija, o ypač antrasis jo albumas Might is Blight. Tiesa, po šio disko sekė kiek silpnesni įrašai, bet iš esmės Secular Hymns yra sekantis pilnas albumas po Might is Blight, išleistas Malignant, todėl prieš klausydamas dedu viltis, kad tai bus analogiškai geras diskas. Daugiau nei 15 metų gyvuojantis projektas nepasižymi ypatingai didele diskografija ir tai džiugina, kadangi leidiniai, nepaisant to, kad jie daugiau ar mažiau patinka man asmeniškai, yra gana gerai išpildyti techniškai ir stiprūs. Kokiam žanrui priskirti šį albumą ir bendrai Xiphoid Dementia kūrybą, yra pernelyg sudėtingas klausimas, kadangi šio projekto garsas niekaip neįtelpa į vieno stiliaus rėmus. Iš esmės tai, ką galima pasakyti apie visus Xiphoid Dementia albumus ir mėginti įvesti vienijantį terminą yra kinematografinis industrial noise. Šiame diske keturi kūriniai, kurių bendra trukmė beveik valanda. Kaip ir įprasta Xiphoid Dementia kūryboje kūriniai vystomi labai palengva ir dėl sudėtingos kompozicijos, išskleidžiami per 10 minučių ar ilgesnius, tačiau nepabostančius ir nuolat į naujas garsines plotmes besivystančius muzikinius paveikslus. Pasaulietiškų himnų diskas prasideda nuo "Abortion Rites". Lėtais droniniais pasažais prasidedančio ir intensyvėjančio kūrinio, kuris beveik per vidurį pratrūksta iš chorinio dainavimo kilpos į daugiasluoksnę skaitmeninio triukšmo jūrą ir po intensyvaus kelių minučių intarpo, pirmą ir, rodos, paskutinį sykį albume pasigirsta Egan vokalas. Aborto apeigos lėtais, triukšmingais žingsniais juda link kūrinio pabaigos. "My Time will Never Come" pradžia dominuojama ritmiškų besidaužančio laikrodžio, neaiškių girgždesių ir field recordingų kilpų, kurios gausiai padengtos triukšmingais sluoksniais, besivystančiais ant kilpinės kompozicijos ir staiga nuimamais, paliekant tyrą ir nuogai ritmingą kūrinio skeletą. Šis antroje gabalo pusėje pernelyg nekinta, tik transformuojasi į gana paprastą ir primityviai malonią sintezatoriaus melodiją fone aidint bažnyčių varpams. Trečiasis paveikslas "What You Believe" skamba kaip siaubo filmų garso takelis, slankiojant blankiai apšviestomis erdvėmis, kuriose pasąmonė iš tamsos ištraukia ir vaizduotei mesteli realybėje neegzistuojančias formas ir vaizdus. Bene lėčiausiai judantis ir pats ramiausias albumo kūrinys, kurio tik pačiame gale prijungiami triukšmo generatorių sluoksniai, semplai ir field recordingų kilpos. O albumas uždaromas ko gero pačiu įvairiausiu, kinematografiškiausiu ir muzikaliausiu albumo kūriniu Breathe, lėtai įsukančiu į keistų melodijų, garsų ir disonanso ratus. Taip, Secular Hymns išties ne tik kad niekuo nenusileidžia Might is Blight, bet galbūt ir yra brandesnis ir stipresnis albumas šio JAV noizerio diskografijoje. Be abejo prie puikios bendros atmosferos puikiai sudera skoningas ir dailus digipako dizainas. Graži, kiek fantastinė ir pompastiška kelionė į žmogaus pasąmonės užkaborius.

Formatas: CD
Išleista: 2012
Leidėjas: Malignant