Šis albumas - 2008 japonų leidyklos Chi Omega Institute remasterinta ir perleista 1996m kasetė, dedikuota masiniam naikinimui (Blood Purge). Cracksteel dėl savo temų, artimų mano paties širdžiai ir dėl to, kad netampa "masinio štampavimo" auka, yra vienas įdomesnių ir savo kokybės neprarandančių projektų iš harsh'u turtingos Japonijos. Šis albumas - daugiau nei 40 minučių masės, grožio ir baimės ausims ir sielai. Be jokių užuolankų, dabar taip populiarių semplų ar lyrinių įžangų, Cracksteel iškart smogia į ausis riebia purvo ir triukšmo papliaupa, tituliniu albumo kūriniu, pavadinimu Blood Purge. Labai graži ir ausis glostanti pirmoji albumo pusė (albumas suskirstytas į dvi dalis po maždaug 20 minučių). Kadangi neturėjau galimybės paklausyti pirmojo šio albumo leidimo, tad negaliu lyginti, tačiau beklausydamas pirmosios jo pusės visiškai suprantu kodėl tai šen tai ten perskaityti atsiliepimai liaupsina šį darbą ir vadina šedevru. Purvinas ir kietas kaip akmuo žemo dažnio fundamentas, kuriame keliais sluoksniais suguldytas vidutinių ir aukštų dažnių chaosas. Tačiau chaosas iš gerosios pusės, kai klausai ir gėriesi besivystančiais ir tarsi sandariame evoliucijos inde užstrigusiais distortionais, vietom nežymiai pasigirstančiu balsu (jei tai nėra tiesiog fantazijos vaisius), subtiliais feedbackais ir garso moduliacijomis. Stereo įrašas šiam albumui dar labiau prideda savo šarmo ir neleidžia ramiai "pakabinti" ausų ant įrašo. Kaip staiga prasidėjusi ši garso ataka taip ir baigiasi. Antroji albumo dalis nelemtai asocijuojasi su Andy Warhol ir jo to paties pavadinimo darbu "Silver Disaster". Tokių asociacijų gal ir nekiltų, jei ant pirmojo kasetinio albumo viršelio nebūčiau pamatęs nuorodų į Lennon'ą. Na, kaip ten yra taip. Cracksteel, panašu, nuo pirmojo kūrinio pabaigos maždaug 5ias minutes paskyrė aparatūros "perderinimui" ir mėgina smūgiuoti vėl. Antrosios albumo dalies garsas jau kitoks negu prieš tai ėjusios. Čia, pripratus prie 20 minučių viską drebinusių žemų dažnių įrašas tarsi pakimba ore, nes esmė reiškiama pagrinde vidutiniais ir aukštais dažniais, žemojo klodą paslėpus po jais. Tai sukuria dar tamsesnės ir nejaukesnės aplinkos įspūdį. Toks jausmas tarsi klajotum po tamsų ir purviną vamzdynų labirintą. Vietomis gabalas visiškai praranda vientisumą ir pradeda netgi girdėtis kažkas panašaus į totaliai sulaužytą ritmą. Silver Disaster, o kartu ir visas albumas vėlgi netikėtai baigiasi, tačiau per daug klausimų nelieka. Viskas ko norėta - išsakyta. Masinis naikinimas įgyvendintas. Ir tobuliausias šio albumo aprašymas deklaruotas ant viršelio. "No Art Inside".

Formatas: CDr
Išleidimo metai: 2008
Leidėjas: Chi Omega Institute