Gavau šitą CD, palydėtą žodžiais, maždaug "ko gero nepatiks" ir "ko gero niekam nepatiks", todėl absoliučiai nieko nežinodamas apie šitą grupę, kurį laiką ir bijojau klausyti ar skaityti kažką daugiau, nes kaip čia bus, jei niekam nepatinka, o štai ir atsirado CD. O vieną vakarą ėmiau ir išdrįsau įkišti diską i grotuvą, vieną kartą perklausiau ir galiu pasakyti, kad tie žodžiai apie nepatikimą buvo oi kokie neteisingi, nors suprantama, kodėl pasakyti. Aišku čia keista grupė, keistas įrašas, ir apskritai tai atkeliauja iš tos scenos, kuri, daugmaž, žinau, kad egzistuoja, o daugiau nelabai ką. Catatonic Existence - išties netradicinio industrialo grupė iš Kalifornijos, JAV, tampriai susijusi su senąja JAV pornogrindo scena, štai su kuria ir nesieja manęs beveik niekas apart keleto mėgėjiškų grupių žinojimo. Šiame diske surinkti visi Catatonic Existence įrašai, kurių didžioji dalis pasirodė kaip splitai su kultiniais (man pirmą kartą girdimais) Meat Spins. Tiesą sakant kuo daugiau klausau, tuo labiau mane kabina šitas keistas industrialas, vis iššokantys ir labai keistai į bendrą visumą įsiliejantys primityvūs elektro ritmai, kriokiantis vokalas ir visa jūra semplų realaus pasaulio ir žudikų iš filmų pasisakymų. 45 minučių diskas prasideda nuo semplo iš Judgement Day ir rodos pirmus sykius klausant bendra visuma atrodo tokia nestandartiška, o atskiros detalės taip sunkiai limpančios viena prie kitos, kad kurį laiką tenka pagalvot ar man patinka tai, ką girdžiu ar ne. Semplus pakeičia vokalas, kone funk stiliaus gitarai užleidžia vietą kapoti akordai, semplai įsisuka į kilpas, lyg iš tamsos išnyra kelios sintezatoriaus natos tarsi iš klasikinio siaubo filmo ir kartais atrodo, kad viskas absoliučiai nedera ir toliau negali vystytis taip, kaip jinai vystoma, bet štai garsas vystosi tolyn, o aš vis labiau įsiklausau ir vis labiau klimpstu tamson. O taip. Tamsos čia daug. Pati projekto tematika, aprašyta disko pristatyme, tarsi kiek modifikuota versija iš Johnny Got His Gun filmo. Siela visam laikui lieka įkalinta paralyžuotame kūne. Galinti girdėti ir mąstyti ji akumuliuoja visa apimančią neapykantą ir jos vienintelis troškimas, kuris taip ir niekada nebus išpildytas - išžudyti visus planetoje. O taip. Prie viso šito, nežinau ar tai yra įvaizdžio dalis, ar realus neįgalumas, buklete įkomponuotos pagrindinio žmogaus už šio projekto, Guy Mulidor, nuotraukos, kuriose jis iškėlęs vidurinį pirštą sėdi invalido vežimėlyje. Taip, gal man nevisai patinka vokalas, gal tai nėra tas įrašas, kurį imčiau ir bet kuria proga pasiėmęs sukčiau, įrodinėdamas, kad čia tikrieji hitai, bet klampi nuoširdumu old schoolinė neapykanta absoliučiai paperka. Galbūt matau ir girdžiu tai, ką noriu matyt, bet man tai patinka. Rekomenduoju susipažinti ir apturėti tokį grūzną grūzną sekmadienio rytą, lašnojant lietui, kaip šis. Neapykantos ir mizantropijos užteks visiems.

Formatas: CD
Išleista 2015
Leidėjas: The Epicurean
Tiražas: 300