Ogham - I

Žodis Ogham reiškia tai senąjį alfabetą, kiek primenantį runas, kuris buvo naudojamas pagrinde Airijoje. Šįvakar žodis Ogham apibūdina duetą, kurį sudaro du puikiai industrial scenoje žinomi asmenys, tačiau kažkodėl apie šią juostą didesnių kalbų taip ir nemačiau. Abu muzikantai šiame duete itin artimai susiję su okultinėmis temomis ir jau ne pirmi metai nagrinėja plika akimi neregimą pasaulio pusę. Tai švedas Thomas Ekelund, vadovaujantis keistai Belaten leidyklai ir besislepiantis už šiuo metu populiarumo nestokojančio Trepaneringsritualen kaip vieno iš projektų bei amerikietis Kevin Yuen, ko gero geriausia žinomas dėl savo dalyvavimo Sutekh Hexen veikloje bei darbų viraloptic. Tai pirmoji trilogijos, kuri turėjo būti išleista Merzbild leidykloje, dalis. Ar tai bus įgyvendinta iki galo nesu tikras, nes Merzbild kurį laiką tyli, tad gal tai netgi konceptualu - mirusios kalbos nagrinėjimui garse nutrūkti neišsipildžius iki galo ir neatskleidus visko, kas buvo tyrinėjimuose atrasta. "I" juosta ilga, organiška, tamsi ir tikrai neskirta pavasariui, bet tuo pačiu ko gero transcenduojanti už laiko ir jo pojūčio ribų. Du niekaip neužvadinti kūriniai, po vieną kiekvienoje kasetės pusėje, su vienintele nebeegzistuojančios kalbos nuoroda į kažkokį kontekstą. Visa kita paliekama garsui. Esu gana išrankus tokiam dalykui kaip drone, bet čia tie ilgi, 40 minučių trunkantys pasažai, taip gerai dera vakaro tėkmėje, kad net norint nėra ką prikišti. Elektroakustiniai signalai, virstantys gaudžiančiomis nejudančiomis garso sienomis, švelnios, vos girdimos gitaros ir sintezatorių melodijos, gimstančios tiesiai iš gaudesio ir pamažu ten pat nugrimstančios ir išnykstančios, field recordingai, naudojami taip atsargiai, kad sudaro neapsakomo trapumo įspūdį ir potuštė melancholiška kelionė neaprašytame ir neaprėpiamame laike. Kartais atrodo, kad sėdžiu ir klausau ilgos, poros minučių kilpos, pasikartojančios vėl ir vėl, bet iš aptakaus gaudimo sienos kaskart išgirdus pasikartojimą tarsi išauga kita garso atšaka, kita linija, gal griežtesnė, kiek rupesnė, bet niekada neišsivystanti pernelyg toli nuo droninio pagrindo, visuomet grįžtanti atgal ir vėl auganti kitaip, skoningai. Dėl tokių elementarių dalykų, jautraus garso pajautimo ir neperkrovimo, o kaip tik švelnių potėpių, šio įrašo galima klausyti vėl ir vėl, ir jis nepabosta. B pusė kiek kitokia nei pirmoji. Čia garsinis fundamentas griežtesnis, nuotaika uždaresnė. Jei A pusėje atmosfera buvo melancholiškai atvira, čia gitarinis ar tai sintetinis gausmas erdvę uždaro ir garsas vystosi kitaip. Tačiau nors ir kitokiom spalvom, vis tiek taip pat jautriai, meditatyviai ir neprailgstančiai. Nuostabus droninis įrašas kai niekur neskubama. Skubėti nėra kur, nes visa tai, apie ką šie garsai, vis tiek jau mirę.

Formatas: CS
Išleista: 2012
Leidėjas: Merzbild

Page 1 of 5  > >>