2009-ieji Clo Goelach buvo pakankamai darbingi ir derlingi leidiniais. Splitai, albumai, kompiliacijos ir t.t. Vien kol prisiruošiau aprašyti šitą CDr, išleistą paties Clo Goelach KlaustroSignal leible, šviesą jau spėjo išvysti kasetė ir 3" CDr įvadas į ją 100% Unsocial Records. Derlius gerai, jei nenukenčia kokybė, o klausydamas šito leidinio, galiu pasakyti tiek, kad man tai atrodo brandžiausias iš visų Clo Goelach leidinių.
Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, bet lietuviško projekto, dabar apibūdinančio savo stilistiką kaip "baltic filth", skambesys yra bene pats amerikietiškiausias iš to, ką galiu prisiminti paskutiniu metu girdėjęs. Klausant "Forced to Choke", vietomis neįmanoma atsikratyti analogijų su Slogun, Deathpile ir kt. Kiek tokiai stiliaus pakraipai būtų galima surasti kritikuotojų ir priešininkų, tiek pat ir šalininkų. Man, nepaisant to, kad šiame CDr tiek temos, tiek garso atžvilgiu naujovių nėra, jis susiklauso visai maloniai. Labai vangiai įvairuojančios, sunkios, purvinos ir masyvios triukšmo jūros, po kuriomis palaidotas užefektintas vokalas ir semplai - tokia būtų vieninga formulė visiems gabalams albume. Klausant jo pradeda atrodyti, kad išties šio leidinio tikslas - uždusinti po sunkiais garso masyvais. Pvz. Little Cunt balsas mano nuomone net per giliai palaidotas po efektais ir visiškai sulietas su bendra triukšmo mase, dėl to kūrinys prarado dalį savo agresyvaus grožio. Kitose dainose jis įgyvendintas sėkmingiau, o Filthy Scum kūriniui apskritai nelabai yra ką prikišti. Asmeniškai man dar kliūva paskutinis gabalas šiame leidiny - titulinis "Forced to Choke". Vokalas čia įrašytas tarsi su per daug gain'o, užefektintas ir iškeltas virš bendro triukšmo pamato, bet jis pats apdorotas taip, kad atrodo lyg būtų įrašytas per laptop'o built-in mikrofoną ir prie jo niekaip negaliu priprasti. Tiesa, kūriniui einant į pabaigą, vienoje vietoje jis labai gražiai "perplyšta" ir iš po jo veržte išsiveržia triukšmo banga, kuri toliau vystosi be vokalo, bet man ši daina atrodo silpniausia iš viso albumo. Tad atmetus pirmą ir paskutinę dainas, lieka gražus ir gerai įgyvendintas 4ių kūrinių vidurys, kuriame su koncentruota agresija Clo Goelach deklaruoja savo kiek mizogynija ir antireligija atmiežtą požiūrį į pasaulį. CDr įpakuotas tarp dviejų didelių susegtų storo kartono lakštų. Prie leidinio taip pat pridėtas juodai baltas bukletas su žodžiais ar jų iškarpomis ir iliustracijomis, skirtomis kiekvienam kūriniui. Kaip kad visa Clo Goelach estetika paremta kontrastingais juodai baltais paveikslais, taip ir šis albumas arba iškart patiks, arba nepatiks niekada. Tarpinio varianto nėra.

Formatas: CDr
Išleidimo metai: 2009
Leidėjas: Klaustrosignal
Tiražas: 30