Dead Body Love yra jau ganėtinai ilgai gyvuojantis itališko harsh noise projektas. Pirmasis jo darbas pasirodė prieš 15 metų, 1995, tačiau vienu metu projekto gyvavimas buvo gana ilgam sustojęs ir tik prieš kelis metus Dead Body Love vėl pradėjo leisti įrašus. Mano pažintis su jo darbais apsiriboja vos pora turimu įrašų, iš kurių įsiminiau ne vien tik skambų pavadinimą, bet ir kokybišką, intensyvų garsą.
Prieš pradedant analizuoti albumą, pirmiausia noriu skirti liaupses Impulsy Stetoskopu leidyklai ir jos darbui prie leidinių. Kiek šios leidyklos leidinių bepaimčiau į rankas, visuomet jie maloniai nustebina savo kruopščiai apgalvotu ir atliktu, rankų darbo, tačiau nepaprastai kokybišku įpakavimu. Šis leidinys yra supakuotas į užklijuotą A5 formato voką, ant kurio vienos pusės dega žvakės liepsna, kitoje Max Beckmann paveikslas. Vietoje pašto ženklo - leidyklos logo, vietoje adresų informacija apie albumą ir kontaktai. Atplėšus voką, viduje keturios didelės spalvotos nuotraukos, susijusios su leidinio koncepcija ir išspausdinta "Naked Lunch" ištrauka bei dailiame voke, pažymėtame žvakės vašku, įdėtas CDr. Tokį leidinį tiesiog malonu turėti rankose. Albume vienas ilgas, daugiau nei pusvalandį trunkantis kūrinys, tačiau tai nenuostabu, nes Dead Body Love nepasižymi trumpais kūriniais. Albumas prasideda aukštu feedbacko, apipinto epizodiškais triukšmais, cypimu. Tai trunka maždaug penkias minutes, po kurio jau įsiliepsnoja Dead Body Love garsų jūra. Šiame albume žemų praktiškai nėra, visa garso masė sutelkta ant vidurinių ir aukštų dažnių. Jei žemų dažnių ir atsiranda, tai jie prapuola garse. Toks dažnių pasiskirstymas yra viena priežasčių dėl ko ilgiau klausant šį įrašą, jis išvargina ir tai, sakyčiau, yra vienas šio albumo pliusų. Kas svarbiausia, šitą intensyvią garso ataką, trunkančią daugiau nei pusvalandį, Gabriele Giuliani meistriškai suvaldo. Nėra nei sekundės, kai atrodytų, kad "Candles" virsta į neturinčius pateisinimo pypsėjimus, garsų ar triukšmo darinius. Menkiausias pasikeitimas čia apgalvotas ir gyvybiškai svarbus tolimesniam kūrinio vystymuisi. Tai vienalytis tvirtas noizo junginys, kurį mintyse kartais intensyvumu prilyginu HNW. Garso bekompromisiškumas šiame darbe ištirpdo detales ir kaip svarbiausią dalyką pateikia patį save. Be abejonės, šio darbo nepavadinčiau išskirtiniu ar inovatorišku. Taip nėra, tačiau klausant jo man galvoje sukasi žodis "klasika", legendiniai noizeriai geriausiais savo metais ir t.t. Harsh noise visame savo gražume ir su didele jėga. Visa tai sutalpinta šiame leidinyje. Ir aišku įspūdį dar labiau sustiprina unikalus Impulsy Stetoskopu įpakavimas. Tikrai geras leidinys. Po ilgo laiko klausau harsh noise leidinio su pasigėrėjimu ir lengvu nuovargiu. Rekomenduoju klasikos mėgėjams.

Formatas: CDr
Išleidimo metai: 2009
Leidėjas: Impulsy Stetoskopu
Tiražas: 120