Namazu Dantai yra harsh noise wall projektas iš Vokietijos. Jo inicijatorius Sascha Mandler yra taip pat atsakingas už porą kitų harsh noise/power electronics projektų - Izanami's Labour Pains ir Mazakon Tactics. Tai vienas tų žmonių, apie kuriuos dažniausia nėra labai plačiai diskutuojama, jis neapipinamas gražbylysčių puokštėmis, nėra dėl ko nors nekenčiamas, tačiau aria savo vagą ne pirmi metai ir gan užtikrintai. Jo kūryba tampriai susijusi su japonų kultūra ir mitologija. Tai neretai galima įžvelgti jei ne tiesiogiai garse, tai apipavidalinime, kūrinių pavadinimuose ir t.t. Su Namazu Dantai iki šios kasetės nebuvau susidūręs - projektas nėra išimtis HNW scenoje ir yra leidžiamas tik itin ribotais tiražais. Kasetė įpakuota tipiniame (ko gero galima taip sakyti, nes tai trečiasis leidinys iš NVS leidyklos, kurio įpakavimas toks pat) leidyklos 7" plastikiniame vinilo voke tarp dviejų storesnio popieriaus lapų su pora įdėklų. Pats viršelis dvelkia nakties ramybe - jame pavaizduotas prietemoje medituojantis barzdotas senis. Gražu. Tačiau iki pat dabar negaliu vienareikšmiškai pasakyti ar matau tvirtas jo sąsajas su garsu. Bet tebūnie. Medžiaga buvo įrašyta 2009 spalį, panaudojus smuiką, citrą ir elektroniką. Galingas Ramireziškas garso darinys, kuomet garso siena ne aklinai uždaro tave absoliučioje statikoje, tačiau verčia klausytis ištempus ausis, kadangi tarp tų persipynusių triukšmo sluoksnių vyksta nuolatinis judėjimas - mikropasaulio kovos, kurios išlenda vos pastebimais garso pokyčiais, tačiau supranti, kad yra nepaprastai svarbios. Abiejose kasetės pusėse yra po vieną ilgą kūrinį. Pirmojoje pusėje ausims, mano nuomone, yra atskleista ta tikroji nakties uždanga - kažkiek mistifikuota, baisoka pasaulio nežinios vizija. Vienas galingas žemo garso sluoksnis tarsi juoda nakties užuolaida beveik aklinai uždengia kitus, tuo suformuodamas statiškumo įspūdį, tačiau taip nėra. Šen bei ten, ypač pusei artėjant į pabaigą atsiranda vis aiškesnių epizodų. Ši pusė ir baigiasi keistai. Po to kai garso siena nuslopsta, kelios sekundės tylos ir dar kelios sekundės triukšmo, skambančio tik dešinėje ausyje. Nežinau ar buvo tokia mintis ar ne, bet finalas galvą smagiai susuka. Antroji pusė man pasirodė kiek įdomesnė. Jei pirmojoje nuotaika buvo labiau meditacinė, tai antroji pusė atviresnė ir agresyvesnė. Po keletos sekundžių grumėjimo pradžioje atrodo tarsi garsas praplyšta - perėjus nuo žemų labiau ant vidurinių dažnių, sudaromas atvirumo įspūdis ir čia jau labiau norisi rėkti, o ne ramiai klausytis. Patys garso elementai tarsi lengvesni ir energizuojantys, o ne spaudžiantys po mase. Tiesa, kūrinys atrodo ir kiek trupmesnis nei pirmasis. Apskritai tai geras leidinys. HNW gerbėjams, manau, turėtų būti įdomus. Žinoma, jokių siurprizų apart tos keistos pirmos pusės pabaigos neverta ir ieškoti, tačiau manau to ir nereikia daryti. Šiame įraše reikia tiesiog mėgautis ramybe šiapus tamsos užsklandos. Kartais gerai nežinoti kas ten, už jos. Tada ramiau.

Formatas: CS
Išleidimo metai: 2010
Leidėjas: No Visible Scars
Tiražas: 50