Trumpam nusikeliam į Italiją. Manipulations - vos 38 kopijų tiražu limituotas dviejų pakankamai garsių noise scenoje italų jungtinis albumas, trunkantis beveik 40 minučių ir sukeliantis įvairius jausmus. Corazzata Valdemone - daugiau nei dešimtmetį gyvuojantis totalitarinio industrial provokatorius, savo diskografijoj turintis kelis labai savotiškus tiek išvaizda, tiek turiniu, leidinius. Fukte - Toxic Industries leidyklėlės, išleidusios ir šį diską, savininko Fabrizio vienas pagrindinių projektų. Pirmoji nelengva užduotis buvo ištraukti patį diską jo nesulaužius iš surudijusia metaline viela apvynioto minimalaus įpakavimo. Nors ir prižarsčiau smulkių metalo gabalėlių po pusę kambario, bet užduotį pavyko įvykdyti sėkmingai. Diske visas garso pamatas Fukte, įrašytas 2004-2009 metais. Corazzata Valdemone prisidėjo vokalu keliuose kūriniuose, aranžuotėmis, žodžiais ir garso patobulinimu. Diskas prasideda iškart nuo kelių sekundžių agresyvaus harsh noise sprogimo ir širdis jau džiaugiasi, kad čia bus kažkas brutalaus ir įdomaus. Tiesa ta, kad po tų kelių sekundžių pereinama į ritmo mašinų skleidžiamus padrikus ritmus ir chaotišką triukšmą. Ganėtinai keistoka pradžia, bet tiek to. Sakyčiau vis dar įdomu kas bus toliau. Antrasis kūrinys vėlgi prasideda nuo šiurkštaus harsh noise, kuris vystosi jau kiek įdomesne ir labiau į industrial panašia vaga. Po maždaug minutės įsijungia Corazzata Valdemone teatrališkas vokalas ir visas paveikslas gaunasi toks keistas, kad net neateina į galvą mintis su kuo tai palyginti - iškilminga kalba, spyruoklių ar pan. cypčiojimai ir keletos sekundžių tai nutilstanti, tai vėl pasigirstanti kilpa. Trečiąjame kūrinyje vokalo imasi Fukte ir tai jau ne taip nustebinantis, bet visai neblogai skambančio industrial/power electronics garsai. Tas triukšmas gana plonas ir susitelkęs vidutiniuose ir aukštesniuose dažniuose, bet klausomas. Ir rodos pirmais keliais kūriniais buvo tėkšta kritinė masė siurprizų į ausis, nes toliau varijuojama tarp noizo, ritmų ir field recordingų. Kiek kitoks yra priešpaskutinis gabalas, kuriame visai užslėptas Corazzata Valdemone vokalas dalinasi garso juostas su rodos skaitmeniniais gličais ir keistu, tamsiai mėlynos spalvos liūliuojančiu garsu. Diską užbaigia balto triukšmo, gitarinės improvizacijos ir feedbackų mišinys. Ir ką? Šiaip visai gerai susiklausęs darbas su keletu labai netikėtų garsinių posūkių, bet ir tų pači peikti neapsiverčia liežuvis. Visgi labiausia atmintin įstrigo keisčiausias albume antrasis Mattatoio (kas italų kalboje reiškia skerdyklą) kūrinys, kuriame buvo galima išgirsti, kad savo laiku Corazzata Valdemone teko įbristi ir į neofolko teritoriją. Toks vidutiniškas produktas, kurio greičiausiai neišeina sukti pastoviai grotuve ir kuris, manau, neatskleidė to, ką įdomiausia gali šie abu muzikantai, bet vienaip ar kitaip, rezultatas gavosi pakankamai įdomus, kad netektų gailėtis veltui praleistų klausymo valandų.

Formatas: CDr
Išleista: 2010
Leidėjas: Toxic Industries
Tiražas: 38