GM Electronics - noise projektas iš Čekijos/Anglijos muzikanto Jiri Balsinek. Dešimtmetis veiklos, su pertraukomis, panašiai apie dešimt leidinių, kurių didžioji dalis jo paties Chimera leidykloje, ir paskutinis CDr Trashwalker, besisukantis grotuve, išleistas Existest Establishment leiblo iš JAV. Pirmesnė šio albumo versija buvo paleista 2004 metais Cyber-Blast-Records, o dar anksčiau I.N.K. Recordings, jei mano informacija teisinga. Taigi, leidinys perleidžiamas jau antrą sykį ir jau susidomiu aš ir pats kodėl taip yra. Pirmiausia pats apipavidalinimas. Ne pirmas tikrai originaliai atrodantis šios leidyklos leidinys - maždaug 7" dydžio vokas iš kažkokio varinio plono lakšto, kuris iš išorės padengtas derva. Tai nėra kažkas, kuo galėtum grožėtis, bet į konceptą, manau, buvo pataikyta puikiai. Nežinau kuo šis albumas skiriasi nuo ankstesnių leidimų, nes kai kurių kūrinių pavadinimai nevienodi. Svarbiausia, kad nesiskiria pirmo kūrinio pavadinimas - Snusmumriken (inspiruota, aišku, Tuvės Janson). Pagal pirmą kūrinį galima praktiškai susidaryti nuomonę ir apie visą šį albumą, kadangi pagrindinė formulė nelabai kinta - tai chaotiškas, daugiasluoksnis skaitmeninis harsh noise. Tiems, kurie bijo ir panikuoja dėl žodžio skaitmeninis tai galiu pasakyt tiek, kad šis albumas ir šios kompozicijos yra tikrai superinės ir nors ir kiek kartų aš perklausiau šį diską, jis vis tiek man nepabosta. Tai toks chaosas, kuris žavi, nenusprūsta už ribos į beprotybę, bet tuo pačiu išlaiko intrigą, nenuspėjamumą ir įdomią garsinę struktūrą. Antrasis kūrinys man jau kiek suveda į vieną lygiagretę GM Electronics ir Michael Page kūrybą, tačiau pastaroji nėra tokia intensyvi, gal kiek labiau atmosferinė, o GM Electronics tarsi taip ir leidžiasi į kelionę po sudarkytą postapokaliptinę realybę, kurioje tvyro tik išgyvenimo ir judėjimo priekin nuotaika. Štai prakalbus apie atmosferą ir jausmus, ko gero vienas melodingiausių ir keisčiausių kūrinių albume - Dismantled Emotions, kuriame virš tankių triukšmo masyvų nekaltai praskrieja distortinta kažkokio styginio, ko gero, instrumento melodija. Tokia neįtikėtinai kreiva nuotaika, kad atrodo lyg kamerinis orkestras būtų uždarytas į psichiatrinę ligoninę ir prieš naikinant bei griaunant pastatą, muzikantams staiga būtų liepta atlikti kūrinį turimomis priemonėmis ir instrumentais. Keista, miela beprotybė, kuri tęsiasi toliau ir vėl suintensyvėja "Cryohydra" po nelabai įdomaus kūrinio "Flesh on Fire". Masyvios garso tekstūros ir įtampą vis didinantis kaukimas, primenantis tolyje skambančią sireną. Tokia priešmirtinių paskutinių kelių sekundžių laiko kilpa, kurioje sukiesi paskutinėms gyvenimo akimirkoms puolant tavo sąmonę visomis hidros galvomis. Diskas užsibaigia pačiu tyliausiu titulinių kūriniu "Trashwalker" - tai jau manipuliacijos sintezatorium, virš vienos statiškos natos išdėstant triukšmo bei garsų nuotrupas. Tarsi spengimas ausyse po viso disko perklausos - maloni tyla arba nesmagus pojūtis... Žodžiu įdomus darbas - hitų ar kažko inovatyvaus kaip ir nėra, bet klausyti ir patirti tikrai malonu. Ir kaip ten bebūtų, apipavidalinimas tikrai fantastiškas. Skaitmeninė apokalipsė tarp snusmumrikų...

Formatas: CDr
Išleista: 2011
Leidėjas: Existest Establishment
Tiražas: 50