Knurl


Knurl - tai harsh noise atlikėjas iš Kanados, pats gaminantis įvairius instrumentus savo įrašams bei pasirodymams, tuo visiškai sugriaudamas sampratą apie muziką ir suteikdamas unikalius potyrius ne vien jo klausant, bet ir matant gyvai. Dar vienas įdomus dalykas - jis niekuomet nenaudoja skaitmenos savo muzikos atlikime ar įrašyme - garsas grynas ir neapdirbtas. Žmogus už šio projekto su malonumu priėmė TeRRoR pasiūlymą ir sutiko duoti interviu bei pasidalinti žiniomis ir mintimis apie noise, savo projektus ir gyvenimą apskritai.

* Pradžiai trumpa įžanga. Kas tu, kaip šiandien jautiesi, ką matai apsižvalgęs aplink ir t.t. Keli sakiniai prieš pradedant.

Mano vardas Alan Bloor. Pagal profesiją esu suvirintojas. Tiksliau sakant TIG. TIG yra suvirinimas volframo elektrodais inertinėse dujose. Virinu lengvus nerudijančius metalus, varį ir aliuminį. Šiandien, kaip įprasta, jaučiuosi gerai. Sėdžiu namo, kurį turime drauge su žmona, virtuvėje. Matau svetainę, atviras laukujes duris ir virtuvę.

* Internete minima, kad esi skulptorius. Ar tai tavo išsilavinimas ir esi ne vien tik "garso skulptorius", tačiau taip pat ir "tikras skulptorius"? Ar dirbi šioje sferoje?

Aš nesu skulptorius per se. Niekada to nestudijavau. Tiesiog mėgstu sujungti geležis ir žaisti su jais. Mokiausi kaip virinti, tačiau ne kaip gaminti instrumentus.

* Grįžkime truputį laiku atgal. Pirmiausia grojai hardcore/punk grupėje(-se). Tuomet perkėlei muziką į visiškai kitą lygmenį. Kaip atėjo supratimas, kad reikia keisti garsą ir muziką apskritai ir kokie buvo pirminiai tikslai ir įspūdžiai? Ar buvai kieno nors įtakotas, kad pradėtum savo solo projektus, tokius kaip Knurl ir Pholde? Ar tai tiesiog buvo smalsumas apie garso galimybes?

Pradėjau Knurl 1994, keli metai po to, kai baigiau groti punk grupėse. Buvau įtakotas pjūklų ir tekintuvų garso parduotuvėje, kurioje dirbau ir pamaniau, kad būtų nuostabu, jei būtų galima sukurti grupę, kuri skambėtų taip pat tvirtai ir galingai kaip jie. Nenorėdamas vėl maltis su žmonėmis, pradėjau kurti noizą pats savo malonumui. Įrašinėjau kasetes ir klausydavau jų. Vieną dieną kažkas pasakė man, kad galėčiau pasiuntinėti įrašus į kokius nors leiblus. Net nežinojau, kad šiam dalykui egzistuoja tokie dalykai. Tada nusprendžiau pavadinti projektą ir pradėjau siuntinėti įrašus.

* Kokia pagrindinė projekto Knurl mintis. Ar tai garso grožis, ar išorės/vidaus įvykių/jausmų ekspresiją, ar skelbiamos kokios nors idėjos?

Pagrindinė mintis buvo paimti muziką, kaip kad mes ją žinom ir visiškai ją išmontuoti ir išskaidyti. Jos ritmą, muzikinį garsą, produkcijos kokybę ir konstrukciją, turiu omeny posmas-priedainis posmas-priedainis nesamonę.

* Koks buvo pirmasis Knurl pasigamintas instrumentas. Ir koks pats paskutinis.

Vienas pirmųjų instrumentų, kurį pasidariau, buvo mažas elektrinis ventiliatorius su kontaktiniais mikrofonais ant tinklelio. Naudojau garsiakalbius iš Sony Walkman ausinių kaip mikrofonus ir distortinau garsą, kurį gamino vėjas, pučiantis per mikrofonus. Paskutinis instrumentas, kurį pasidariau, buvo tarsi ksilofonas iš suvirinto nerudijančio plieno. Tai vienas mėgstamiausių mano instrumentų, nes jis toks universalus. Naudoju jį Pholde ir Knurl. Jo nuostabus garsas. Vienas paskutiniųjų instrumentų, kuriuos įsigijau, buvo trijų pėdų diametro šaligatvio pjūklo ašmenys. Skamba tarsi gongas, labai gerai.

* Ar kolekcionuoji visus instrumentus, kuriuos pasigamini ar iškonstruoji juos, kad pasigaminti naujus?

Konstruoju instrumentus kiekvienam pasirodymui ar įrašui, o po to juos iškonstruoju. Neturiu vietos viską laikyti surinkta.

* Ar turi pavadinimus savo instrumentams? Ar tai albumų pavadinimai, kuriuose groja vienas ar kitas instrumentas?

Neturiu jiems pavadinimų. Nemanau, kad to reikia.

* Kuri metalo rūšis skamba gražiausiai ir maloniausiai tau?

Nerudijantis plienas tarsi yra geriausias garsas Pholde, o storas, sunkus metalas geras Knurl.

* Tavo paskutinis albumas "A Hail of Blades", išleistas lenkų leiblo "Impulsy Stetoskopu". Pristatyk jį šiek tiek. Kokį instrumentą naudojai, kaip įrašinėjai ir gal kelios mintys apie albumą apskritai visų Knurl leidinių perspektyvoje. Ar jis kitoks, ar tai tavo garso reprezentacijos tąsa?

Albumas buvo įrašytas naudojant apvalius pjūklų ašmenis, sumontuotus ant srieginio virbo. Instrumentas turi du kontaktinius mikrofonus, o kiekvienas mikrofonas perleistas per skirtingus efektus. Tuo suteikiantis garsui stereo efektą. Tai, ko gero, mano geriausias įrašas iš visų. Labai intensyvi garso siena. Manau jis gan skiriasi nuo praėjusių Knurl įrašų, mat buvo įrašytas stereo, ko nedariau nuo Paraphasm kasetės, o taip pat jame yra keli tylesni momentai be jokio distortiono. Girdint "mažiau uždistortintus" metalo garsus - kartais geras kontrastas.

* Knurl fotografijose ir video atrodo labai solidus atlikėjas tikroje industrial nuotaikoje. Taip pat esi dalyvavęs keletoje kompiliacijų, religijos, užvaldymo ir t.t. temomis su įvairiais garsiniais teroristais (Death Squad, Con-Dom ir t.t.) nors pačio Knurl leidiniuose imiesi abstraktesnio požiūrio. Kokios tavo mintys apskritai apie atlikėjus ir projektus, įtakotus politinių, religinių ir kitų idėjų scenoje? Ar būtų įmanomas Knurl albumas ne vien garsiškai, tačiau ir ideologiškai ekstremalus?

Neturiu nieko prieš grupes su politiniu, antisocialiu ar religiniu požiūriu. Man Knurl nėra nei vienas jų. Tai garso menas. Nenoriu skambėti pretenzingai, tačiau tai tarsi tyla būtų drobė, o garsas - dažai. Jie tepami didžiuliais potėpiais, ne beprasmiškai, tačiau su mintim ir atsidavimu.

* Matau, kad tavo visi instrumentai yra tarsi skulptūros, o ne vien tik šiukšlių krūva. Taigi, instrumento konstravimas yra taipogi leidinio ar pasirodymo dalis. Jie prideda ir estetikos. Ar forma svarbi, lyginant su garsu?

Forma svarbi, sakyčiau. Paskutiniuoju metu buvau labiau linkęs į mažesnius, kompaktiškesnius instrumentus. Galiu judėti greičiau su kažkuo mažu, priešpastatant didelį, gremėzdišką metalo gabalą. Man patinka, kad kažką mažesnio galiu pažinti kaip penkis savo pirštus. Dėl to garsas yra aktyvesnis, manau.

* Ar pirmiausia ateina mintis, ar garso įsivaizdavimas, ar tai neatsiejami procesai? Ar turi tam tikrą viziją, koks garsas turėtų būti, kai konstruoji savo instrumentus ar kaip turėtų atrodyti instrumentas? Ar nei tas, nei tas?

Dažniausia turiu mintį, kokio norėčiau garso. Paskutiniuoju metu labiau koncentravausi ties efektais ir ką panaudoti, o ne kokio tipo instrumentą žadu naudoti. Eksperimentavau su dvigubais efektais, kilpikliais ir įrašymo aparatūra. Dirbau daugiau ties garso kokybe. Tai, ko vengiau praeityje.

* Ar Knurl muzika? Ar noise muzika? Ar tai anti-* ?

Apibrėžčiau Knurl labiau kaip antimuziką. Tokios to projekto intensijos buvo pradžioje ir tokiomis jomis tikiu dabar.

* Muzika apskritai. Ar neatrodo muzikinė scena perkrauta? Yra tiek daug "myspace'inių muzikantų", o taip pat mp3 kultūra, kur kiekvienas, atrodo, gali paklausyti bet ko. Ar tai yra gerai ir "kuriančiųjų" protrūkis. Ar taip buvo visada, tiesiog informacija dabar tapo labiau prieinama? Kokios tavo mintys šiuo klausimu?

Nemanau, kad scena perkrauta. Manau grupės ir atlikėjai visuomet ten buvo, tiesiog dabar didesnės galimybėmis kontaktuoti vieniems su kitais, vietoj laiškų siuntinėjimo pirmyn ir atgal, ir vienas kito atradinėjimo žurnaluose ir nuogirdose.

* Tu visiškai atsisakai bet kokios skaitmenos. Jokių sintezatorių, semplerių ar kompiuterių. Ar tai garso "tyrumo" saugojimas, ar tau tiesiog jų nereikia. Ar apskritai daromas koks nors masteringas?

Nenaudoju jų, nes mėgstu garso spontaniškumą. Nemanau, kad galėčiau tą išgauti overdubindamas. Nemėgstu ką nors gerinti po įrašo ir visuomet tikėjau, kad kažkas įrašyto, turėtų skambėti kaip skamba gyvai. Niekada nebuvau didelis sintezatorių noize fanas. Nedarau jokio masteringo. Įrašinėju tiesiai į CDr ir perrašau naudojamą medžiagą į kitą diską.

* Ar teko groti už savo kontinento ribų? Europoje, tarkime? Ar yra galimybė tave pamatyti čia? Ir kokią šalį norėtum aplankyti labiausiai?

Niekada negrojau Europoje, tačiau norėčiau. Norėčiau sugroti Vokietijoje ir Amsterdame. Vienintelė šalis, kurioje grojau už Kanados ir JAV ribų yra Japonija. Buvau ten 2001 vasarį.

* Papasakok kiek daugiau apie savo ambiento projektą Pholde. Ar jis toje pačioje vagoje kaip ir Knurl be jokio skaitmenos įsikišimo ir kokia Pholde koncepcija? Ar jis nuolat inspiruojamas kažko, ar tai tiesiog įvairių medžiagų įvairūs garsai?

Pholde dirbu su natūraliais metalo garsais. Džiržginu ir lankstau metalą kaip ir Knurl, tačiau Pholde tai atliekama lėčiau ir skrupulingiau. Taip pat tempimo stiprumo riba įvairesnė, garsui suteikianti daugiau įvairovės. Pradėjau Pholde kaip pertraukėlę nuo noizo. Kad neįklimpčiau nei noize, nei ambiente.

* Knurl ir kitų tavo projektų ateities planai. Gal artimiausi koncertai ar pan?

Paskutinius pusantrų metų mokiausi/grojau savarankiškai smuiku ir tą panaudojau Pholde projekte. Taip pat norėčiau padaryti su Knurl, ar net pradėti atskirą solo projektą. Turiu du kontaktinius mikrofonus, įtaisytus jame. Eksperimentavau smuiku, naudodamas du komplektus sunkių distortionų ir kilpiklių. Labai mėgstu ilgus ir ištęstus gaudimus, kuriuos jis skleidžia, o kadangi garsas eina pro du efektų komplektus ir kanalus, garsas gaunasi labai platus.

* Papasakok daugiau apie savo kitą aistrą - fotografiją. Kokio tipo fotografiją mėgsti? (Turiu omeny Camera Obscura ir t.t.). Kieno nuotraukas labiausia mėgsti daryti? Kas yra tavo įkvėpimas ir kodėl?

Nedaug fotografavau paskutiniu metu. Laikas yra pagrindinis faktorius. Dažniausia fotografuoju albumų viršeliams. Pvz. dariau nuotraukas Pholde albumui "Finding Internal Asylum". Šiaip mėgstu makro fotografiją. Mašininių dalių ypatingi close-up'ai. Vis dar naudoju juostą, nes nusipirkti lęšius ir konverterius, kuriuos turiu savo SLR būtų žymiai per brangu.

* Ar esi laimingas žmogus apskritai?

Esu gana laimingas. Neturiu ko depresuoti. Nebadauju ir nesu kalėjime.

* Kokią knygą, CD, asmenį ir daiktą pasiimtum keliaudamas į nežinomą salą tam tikram laikui?

CD - Šostakovičiaus styginių kvartetai nr. 2, 3, 7, 8, +12, atlikti Borodino Styginių Kvarteto. Virgin Classics.
Asmenį - savo žmoną.
Daiktą - smuiką.