Clew of Theseus

* Sveikas. Prašau prisistatyk ir apibūdink dabartinį momentą, kai atsakinėjį į šiuos (šitą) klausimus kaip tau atrodo tinkamiausia. Amžius/lytis/vardas/darbas ir t.t.

Esu Ben Brucato. Man 31 ir dabar gyvenu Phoenix, Arizona, kur laikausi paskutinius 9 metus. Užaugau Ohio, tad esu vidurio vakarų gyventojas širdyje. Šiuo metu bedarbis ir mėginu baigti universitetą.

* Pirmiausia apie Clew of Theseus. Kada, kaip ir kodėl pradėjai šį projektą?

1997 pradėjau eksperimentuoti su muzika ir neužilgo pasivadinau Clew of Theseus.

* Pirmas albumas buvo išleistas rodos 1998? Kas įtakojo ir kokie buvo projekto ketinimai. Parodyti, pasakyti kažką kažkam ar sau?

Iš tiesų tai nežinojau tuo metu ar visa tai kada nors pavirs į kažką rimto. Iki kol išleidau pirmąjį 7" 1998. Tada supratau, kad yra tiek daug žmonių kuriančių panašaus stiliaus muziką, visas leidyklų, distribucijų, kasečių mainymosi tinklas ir t.t. Tad manau mano pagrindiniai ketinimai buvo tiesiog eksperimentuoti su garsu. Kai supratau, kad egzistuoja platesnė auditorija, su kuo galiu bendrauti per savo darbus, visa tai įgavo kitą prasmę ir tikslą. Pradėjau savo darbą vertinti žymiai rimčiau.

* Kiek laiko jau buvai susipažinęs ir dalyvavai noise/industrial scenoje, kai pradėjai kurti savo?

Buvau didelis ankstyvosios industrial muzikos fanas. Tokių kaip Einstürzende Neubauten ir eksperimentinės roko muzikos pusės. Viskas nuo Sonic Youth iki Man Is The Bastard. Tačiau noise scenos koncepcija man buvo labai svetima. Iš pradžių maniau, kad tai, ką darau yra tikrai kažkas unikalaus!

* Ką reiškia "Clew of Theseus"? Senovės graikų mitologija ir noise. Jo laivas ir burės. Kodėl pasirinkai tokį pavadinimą ir ką jis tau simbolizuoja / kaip tai jungiasi su tavo muzika?

Tiesą sakant "clew" šiuo atveju reiškia siūlų kamuolį. Theseus, Atėnų karalius, įėjo į Labirintą, kad užmuštų Minotaurą, kuriam Atėnų gyventojai turėjo aukoti savo jaunuosius. Tai simbolis, kuris, manau, yra įdomus ir prikrautas galimų metaforinių reikšmių. Idėja, kad vien brutali jėga negalėjo išsaugoti Atėnų. Jis turėjo grįžti iš labirinto ir tai padaryti su vaikais.

* Klaidžiojant po tavo leidinius. Pirmasis - Memorial: 006306 tarsi turi politinių sąsajų (The Secret Destiny of Amerikka sakykim ir t.t.), vėliau pradėjai nagrinėti abstraktesnius bei vidinius reiškinius, keliaudamas per visą spektrą įvairių temų. Seksas, mizantropija, smurtas ir t.t. Kodėl šios temos tau svarbios ar tu tiesiog "domiesi" jomis?

Tas pirmas 7" yra supintas su tikrai siaubinga, klaidinančią politika, imant viską nuo William Cooper'io "Behold a Pale Horse" iki anarchistų politikos. Ko gero galėčiau lengvai paaiškinti tai savo nesubrendusiu naivumu! Kai brendau tiek iš asmeninės, tiek iš kūrybinės pusės, be jokios abejonės, pradėjau geriau fokusuoti savo pastangas, tačiau kai kurie mano ankstyvieji leidiniai visgi stinga to susikaupimo ir dėmesio, kurio reikalauju iš muzikantų. Tik nesenai įdėjau tiek pat pastangų į idėjas ir garso temas, kaip ir į patį garsą.

* Paskutiniame albume "Meridian" rodos dar labiau nutolai nuo "tipinio harsh noise garso", sukurdamas tamsią, vaiduoklišką ir kažkokią mistinę, tačiau triukšmingą atmosferą. Ką gali pasakyti apie savo paskutinį albumą? Kas įkvėpė jam?

Manau tai pirmas mano leidinįs, į kurį nuoširdžiai sutelkiau visą savo dėmesį. Daug kas siejasi su mano asmeniniais sprendimais gyvenime - išsilaisvinti iš korporacinio darbo, šūdinų santykių, materializmo ir tyrinėti - dėl geresnių terminų trūkumo - savo dvasinį pasaulį ir galias. Šis albumas yra pati taikliausia ekspresija iš visko, ką sukūriau iki šiol. "Meridian" yra įkveptas minties, kad mes dažnai jaučiamės esantys palikti su dichotominiu pasirinkimu tarp "rūpinimosi raupsuotaisiais" ir žmonių varymo į dujų kameras, tarp altruistų ir antžmogių. Tačiau yra kai kas daugiau kuo galima tapti. Vietoj viso to - priešintis šiam mirštančiam pasauliui, išsigimusiam dėl silpnumo ir išnaudojamam nihilistų. Sunku gerbti abu pasirinkimus, tad tikiuosi įmanoma surasti kitą kelią.

* Kokia geriausia vieta klausyti tavo naujo leidinio. Vieta, paros laikas, metų laikas, nuotaika...

Juokinga, kad paklausei, nes aš daugumai žmonių patariau neklausyti "Meridian" iškart, o pasilikti tai nakčiai, kai siaus siaubinga audra. Jis buvo įrašytas, vieno baisiausių liūčių sezono Phoenix'e, pasak archyvinių duomenų, metu. Uraganai sunaikino keletą miesto rajonų, patvindė tiek mano parduotuvę, Cabal, tiek namus. Pastatai visame centre buvo išdaužytais langais, medžiai išrauti iš žemės ir sukritę gatvėse, ant namų, patvinusios gatvės, jokios elektros. Tai buvo tarsi siaubingas uraganas, tačiau dykumoje!

* Man asmeniškai tavo naujasis albumas - labiausiai slegiantis iš visų, kuriuos klausiau. Kokios reakcijos tikėjaisi iš klausytojo? Kokie buvo tavo ketinimai? Ar jų apskritai nebuvo ir tai tiesiog tavo minčių/jausmų atspindys ir tiek?

Neleisčiau kažkokios medžiagos, jei nesitikėčiau reakcijos iš klausytojo. Žmonės dažnai šneka tokias nesąmones apie tai, kaip jie daro viską tik patys sau. Jei taip būtų, jie niekada nieko neleistų. Šio albumo atveju, norėjau parodyti aplinkinio pasaulio, vargo, kurį matau visur kur bepažiūrėsi, niūrastį ir slogumą. Bet tuo pačiu jėgą, kuri gali būti sukurta - elementariąją ir dvasinę jėgą kurti ir naikinti pasaulius.

* Kaip su gyvais Clew of Theseus pasirodymais? Į kokius renginius dažniausia esi kviečiamas, su kuo norėtum sugroti, o su kuo negrotum? Geriausias koncertas, kuriame dalyvavo Clew of Theseus?

Grojau keliuose skirtinguose festivaliuose su puikiais atlikėjais, kaip kad Sickness, Bastard Noise, Emil Beaulieu ir dar eile mano favoritų. Buvo tikrai puikių koncertų, kur viskas buvo nuostabu - publika, grupių sąstatas, jokių techninių nesklandumų ir t.t. Tačiau man nepatinka groti gyvai. Ypač dabar, kai susidomėjau magiškaisiais garso elementais, jaučiu, kad daug kas, ką noriu padaryti, tiesiog pasimeta tarp žmonių. Tikrai svarbu groti su tinkamais muzikantais tinkamai publikai arba tai bereikšmis laiko švaistymas. Nemanau diskredituoti kitų žmonių pastangų ties tuo, ką jie daro ar išpūsti savo pačio kūrybos svarbos. Tiesiog tai, ką mėginu perduoti - labai specifiška ir koncentruota, o perduodamos žinios aplinka ir pastatymas yra būtinas norint, kad ji turėtų prasmę. Susidūriau su šiais sunkumais mėgindamas susiorganizuoti pirmąjį savo turą. Viskas baigėsi tuo, kad apskritai atsisakiau tos idėjos, nes neatrodė, kad įmanoma visus tuos ingredientus surinkti į vieną su deramu požiūriu.

* Papasakok apie "Obelisk". Ar tai buvo vienkartinė kolaboracija tarp tavęs ir Greh, splitas ar yra kokių nors ateities planų? Kodėl "Obelisk" atsirado apskritai ir ar tu patenkintas tuo, kas gavosi?

Mes visuomet su Greh bendraudavom. Dalindavomės vienas su kitu idėjomis ir įrašais ir atrodė natūralu kolaboruotis. Pastaruoju metu praktiškai neturime galimybės susisiekti, tad greičiausia tai pabaiga, nors būtų smagu vėl ties tuo padirbėti. Nesenai mačiau Hive Mind gyvai LA ir nuoširdžiai tai vienas geriausių dalykų, kuriuos girdėjau jį darant.

* Kas tave pagrinde įtakoja kalbant atskirai (arba ne) apie kiekvieną tavo išleistą leidinį. Kaip vyksta kūrybinis procesas? Intoksikacija, improvizacijos, planavimas, pasijungi-ir-groji ir tada ieškai ko reikia ar kaip?

Kiekvienas leidimas - atskira esybė. Atrodo, kad daugybė muzikantų turi labai aiškią savo projekto vizija ir perdarinėja tą patį albumą vėl ir vėl, o kas nors tokio vos pastebimo ir nereikšmingo kaip ekvalaizerio pakoregavimas albume juos verčia kurti naują šalutinį projektą. Kas dėl Clew of Theseus, albumas yra savo paties koncepcija ir prie kiekvieno jų gali būti labai skirtingai prieinama. "The Playground of the Damned" buvo labai redaguojamas ir manipuliuojamas, labai sukoncentruotas ties išsigimimu ir degradacija, susieta su sekso industrija, pornografija, prostitucija ir, svarbiausia, tų produktų ir energijų vartojimu. "Meridian" - visiškai kitoks. Jis organiškesnis tiek tame kaip įrašytas, tiek ezoterinėje perduodamos žinios prigimtyje. Šiuo metu dar labiau judu ta kryptimi, kuri tikrai bus atskleista mano naujoje 2XC-50 "Oran". Šiuo metu esu labiau susikoncentravęs ties gyvai atliekamomis įrašų sesijomis. Dauguma kūrinių yra apgalvoti prieš. Kartais netgi pasidaryti eskizai. Tada dažniausia atliekami nuo pradžios iki pabaigos vienoje įrašų sesijoje, kuri gali užtrukti valandą ar visą dieną. Paskutiniu metu turiu įprotį visiškai sunaikinti įrašą, jei jo nepadarau iki galo per dieną ar dvi.


* Pristatyk savo leidyklą Cathartic Process ir distribuciją CABAL. Kodėl Cathartic Process buvo sukurtas ir kokie jo planai ateičiai? Ką geriausio esi išleidęs iki šios dienos?


Paskutiniu metu žymiai daugiau dėmesio skyriau leidyklai ir jos detalėms. Galiu tik padėkoti visoms šūdinoms leidyklėlėms, kurios įkvėpė mane pakelti kartelę - dabar aš darau tai, ką deklaruoju, kalbėdamas apie visas bereikšmes nesąmones, kuriomis žmonės užsiiminėja. Esu tikrai patenkintas viskuo, ką išleidau per paskutinius 6 mėnesius ir ką suplanavau šiems metams. Esu tikrai laimingas dirbęs su Bastard Noise prie 5xCD bei galimybe dirbti su Eric Lunde ties jo viso katalogo perleidimu. Kas dėl Cabal, tai buvo mažmeninė parduotuvė. Gyvavome didžiąją metų dalį, bet kai mane atleido iš darbo, turėjau parduotuvę uždaryti ir užsiimti vien mailorderiu.

* Ką manai apie visą šią ekonominę krizę? Ar ji kaip nors įtakos/įtakojo leidyklas ir visą underground/noise industriją ar gal ta krizė apskritai neegzistuoja? Kokia tavo nuomonė? Ir kaip su pardavimais? Jie sumažėjo ar ne?

Matome vykstant išties rimtus pasikeitimus. Man atrodo, kad globali kapitalistinė klasė parodė, kad jiems nebereikia dirbančiosios klasės, kad pastatytų fizinę infrastruktūrą ir vidurinės klasės, kad vadovautų darbui ir sukurtų technologinę infrastruktūrą, tad jie atsiima investicijas iš privilegijų, kurias duodavo vakariečiams. Tai neturi nieko bendro su stygiumi ar bet kuriuo tipiniu grubiu ekonomistų terminu. JAV ir Europa džiūgavo savo privilegijomis raminti mus, o dabar valdančiajam elitui negali mažiau rūpėti ar mes prieštaraujam ar ne. Tiesą sakant manau, kad jie nori, kad mes keltume riaušes, naikintume ir žudytume vienas kitą. Taip jiems mažiau darbo. Jiems daugiau mūsų nereikia. Tad kas gali būti geriau nei manipuliuoti nenatūralia ekonominės krizės būsena. Esu tikras, kad tai turi įtakos noise scenai. Kaip ir sakiau, praradau darbą, kuris man padėjo išlaikyti savo veikiančią parduotuvę. Galiu tik tikėtis, kad pirmas efektas, kurį ji turės, tai kad žmonės pritaikys geresnę kokybės kontrolę leidiniams, kuriuos perka. Bent jau šiuo atveju galima įžiūrėti kuo šis chaosas naudingas muzikantams. Aš, tačiau, esu patenkintas savo leidyklos pardavimais. Man daug padėjo išleidžiant ir esu tikrai laimingas atsaku, kurį gavau šiais laikais.

* Ar sunku valdyti leiblą? Ar yra kažkokios "varžybos" tarp noise/industrial underground leiblų? Sakykim dėl atlikėjų/leidinių ir t.t.

Sunkiausia yra ta tendencija, kad kai kurie didesni distributoriai nemoka iš anksto už didmenines prekes (kaip Revolver). Buvau tikrai įpykęs po to, kai atsidariau įrašų parduotuvę, kur mokėjau už viską grynais, iš anksto, o tie patys distributoriai nesiėmė analogiškų veiksmų su mano leidykla.

* Koks formatas geriausias industrial/noise leidiniams? Kodel? Tavo nuomonė.

Manau tai labai priklauso nuo medžiagos. Tikrai švarus, ypatingai sukurtas kieno nors, sakykime Daniel Menche, darbas turėtų būti CD. Svarbu išgirsti menkiausias detales. Daugeliu atveju aš mėgaujuosi kasetėmis. Galima specialiai paruošti jų trukmę, kad tiktų leidiniui. Galima strategiškai panaudoti kasetės pusių tarpus, kad izoliuoti kūrinius ir sukurti pertrauką klausyme. Galima išgauti tikrai puikų efektą masterinant kasetę, leidžiančią ją pilnai užpildyti. Vinilas yra gerai, bet labai ribotas. Reikia būti labai atsargiam su lygiais, ypač žemoje srityje. Kasetės - įvairiapusiškesnės garso atžvilgiu. Deja, kai kurios leidyklos nežino kaip suvesti ar dublikuoti savo kasetes, kad maksimizuotų mediumo potencialą.

* Harsh noise ir nūdienos tendencijos. Kiekvienam atrodo labai lengva padaryti kokių improvizacijų, atsitiktinai patrankyti atsitiktinius daiktus ir išleisti savo "kūryba" ir voila! Tu noise scenoje jau daugiau nei dešimtmetis, bet nepasižymi leidinių gausa. Kiek laiko reikalauja kūrinio "nublizginimas" ir kokia tavo nuomonė apie atlikėjus, kurie išleidžia po 3 naujus CDr į savaitę. Gal tai scenos ateitis? O gal vertingi leidiniai pasimeta kažkur ten, krūvoje atsitiktinių ir beminčių kikenimų?

Manau kokybės kontrolė scenoje siaubinga ir ji užtvindyta skurdžiai sukurtais ir įrašytais leidiniais. Kai leidau savo pirmą 7" 1998, niekam nebuvau žinomas. Niekas nežinojo kas aš, nebendravau su niekuo - apskritai tuo metu nebuvo jokio bendraminčių tinklo. Self Abuse sumokėjo avansu už 15 to leidinio kopijų, kai tik jis pasirodė. Dabar būčiau laimingas, jei kokia nors distribucija paimtų bent pusę tiek leidinio kopijų, kurį išleidžiu iš gerai žinomo muzikanto. Tiesiog per daug leidinių, su kuriais būtų galima lenktyniauti šiais laikais. Taip pat ir kritiškos nuomonės trūkumas. Yra vos keli šaltiniai, rašantys gerą kritiką ir leidinių pagyras. Tad atlikėjai gali kiekvieną mėnesį iššikti po naują šūdą ir tikrai atskiesti "rinką". Manau tai tikrai kenksminga muzikantams, leidykloms, distribucijoms ir klausytojams. Mėginau padrąsinti žmones, kad labiau pasidomėtų industrinės muzikos istorija ir tuomet publikuoti kritišką nuomonę apie tai, ką girdi. Tai vienintelis būdas ištaisyti šią problemą. Jei žmonės galėtų iškalbingai išreikšti nuomonę apie leidinį, pasiremdami savo istorinėmis žiniomis ir meniniu kompozicijos kontekstu, taip pat nebijotų apjuodinti "herojų" ir pagirti nežinomą, tuomet tikrai sumažėtų skurdžios kokybės noizo plitimas. O tie, kurie tikrai eina per ugnį ir vandenį, įdeda daug darbo ir minčių į tai, ką daro, būtų drąsinami daryti tai, ką moka geriausiai. Aš taip pat kaltas, kai kuriais atžvilgiais. Yra keli leidiniai, kuriuos išleidau, kuriuose nėra nei 10% pastangų ar susitelkimo, kurio yra geresniuose mano leidiniuose. Bet to daugiau nebus!

* Cathartic Process. Katarsis. Kokie tavo paties, asmeniniai katarsio procesai, kuriais norėtum pasidalinti? Kodėl žmogui reikalingas apsivalymas? Tavo mintys?

Tai viskas, kas yra tikras menas. Dvasios išvalymas. Pačių asmeniškiausių idėjų ir minčių išraiška. Manau noizas yra vienas geriausių tam skirtų mediumų, kadangi gali neriboti savo ekspresijos. Tai tarsi galimybė komunikuoti kiekviena žemėje kalbama kalba. Jis gali transcenduoti kultūrą, kalbą ir kitas drauge ateinančias prielaidas.

* Ar bus tavo gyvenime etapas, kai tau nebereikės/nenorėsi kurti. Ar įsivaizduoji tokį momentą ir kodėl taip galėtų nutikti?

Sąžiningai nežinau kaip kas nors galėtų gyventi tokioje būsenoje. Jei negyvename tam, kad sukurtume nuoširdžiausią ir tikrą žinios perdavimo formą, tai kam vargintis?

* Kokie Clew of Theseus ateities planai? Gyvi pasirodymai, leidiniai, kita?

Turiu daug idėjų leidiniams, kuriuos tikiuosi neužilgo įrašyti. Nenoriu per daug forsuoti, tačiau kol turiu labai konkrečias idėjas, noriu jas perdaryti į garsą. Nesilaikysiu jų tik sau taip pat.

* Kokią knygą, įrašą, asmenį ir atsitiktinį darbą pasiimtum keliaudamas į nežinomą salą nežinomam laikui?

Kas dėl muzikos tai būtų Daniel Menche, Matthew Bower ir David Jackman. Knygas - Albert Camus darbus. Kas dėl žmonių, esu laimingas, kad suradau moterį, kuriai nenoriu trenkti į veidą, praleidus drauge nemažai laiko ir išties džiaugiuosi jos kompanija! Šokiruoja! Tad užtikrinčiau, kad ir ji ten būtų!

* Dar kažkas, ką norėtum pasakyti, linkėjimai, sveikinimai ir t.t.

Dėkui už interviu!