* Pakalbėkim apie tavo paskutinį CD "Deep in Sleep". Pirmiausia, būtinas klausimas kaip ir visuose interviu - kas tave inspiravo šiam įrašui, kodėl ir kada?

    Pirminė idėja, kurią turėjau kitam Arkhe įrašui po Downstream ir Mars Shines Through Scaffolds of Time 2015, buvo gilintis į garsus, kuriuos tyrinėjau šiuose leidiniuose. Labiau link low-key experimental, mažiau triukšmo. Dauguma garsų gimė leidus sintezatoriams ir efektams veikti patiems. Kitaip sakant, lai mašinos pačios dirba. O toliau jau darbavausi pats su jų garsiniais rezultatais. Kai kurios įrašų sesijos gavosi lyg pasąmoninis garso srautas, iš kurio atsirado konceptas ir pavadinimai. Gabalai linko į sapninę struktūrą, kai kur nejaukiai ištįsdami, staigiai kisdami, įgaudami savo logiką. Gimdymo procesas buvo ganėtinai sunkus. Sesijos išsitęsė visus 2016 metus, postprodukcija baigėsi jau įpusėjus 2017, bet žiūrint į rezultatą iš dabartinės perspektyvos, procesas ir visos kliūtys, kurias reikėjo peržengti ir įveikti, atrodo savalaikės.
    Retai prieš įrašų sesiją turiu kažkokį aiškų planą. Labiau tai būna bendra kito projekto mintis ir abstraktūs pamąstymai apie dinamiką ir bendrinę temą.
    (Toliau: kažkas visiškai kilpinio ir atmosferinio, tuomet kažkas daug brutalesnio nei kada išleista Arkhe, bet kaip bus iš tikrųjų, pamatysim...)
   
* Tai pirmas CD tavo diskografijoje. Ar esi tuose "formatų karuose"? CD vs juosta vs vinilas vs skaitmena vs kad-ir-kas-tai-bebūtų? Ar iki tol nebuvo CD dėl ekonominių/kitų priežasčių, ar tai tiesiog Arkhe ir šitaip projektas skamba geriau?

    Formato pasirinkimas retai būna mano paties. Dažniausia tai leidyklos pasirinkimas. Kas dėl Arkhe, buvo vien kasetės, išskyrus vieną 7" mažoje leidyklėlėje, leidžiančioje vien tik šį formatą. Pestdemon LP buvo didžiasias projekto pasiekimas tuo metu. Iš tiesų tai man jokio skirtumo leidžiant fiziniu formatu. Kiekvienas turi savų pliusų ir savų minusų ir galiausia rezultatas gaunasi nulinis. Kasetės pigios, lengvai pagaminamos ir patogios transportavimui, CD patogus dydis ir lengvai suskaitmeninamas, vinilai gražūs, bet brangu gaminti ir platinti.
    Tam tikro formato fetišizavimas man atrodo vaikiška (pats "garbinau" kasetes prieš kelis metus). Skirtingi fonogramų tipai buvo sukurti kaip technologiniai kompromisai arba bendrai progresas idant patenkinti rinką. Jie nėra tobuli ir visi savotiški. Bet finale tai indai, kuriuos pripildo muzikantai tam tikru turiniu. (Man visuomet patiko A ir B pusių struktūra analoginiame formate, o taip pat ir pats laiko limitavimas singlų ar tam tikro ilgio kasečių atveju. Gera pradžia yra dirbti, pvz. su C20, nes tuomet turi sutilpti į 10 minučių.)
    Bet man nepatinka visa internetinių transliacijų ir t.t. mada ir paslaugos. Bet čia jau reikia ilgesnės diskusijos, tad dabar neišsiplėsiu. Tegu užsipisa visas tas "all you can eat" meno greitmaistis. Geriau jau pigus Sansa 4gb mp3 grotuvas pilnai prirašytas kruopščiai parinktų Magma bootlegų negu premium paskyra, sudaryta remiantis mano klausymo įpročių metaduomenimis. Fuck that.
   
* "Deep in Sleep" - be jokio konteksto ir grynai subjektyviai imu galvoti apie žmogaus "miego būseną" vs "nubudimą". Čia išsiplečiant į dvasingesnius vandenis. Bet čia mano įspūdžiai. Ką norėjo pasakyti muzikantas. Su visom kosminėm nuorodom ir t.t.?

    Miegas gali būti suprantamas keleriopai. Nebūtinai tai turi būti negatyvu (kaip priešprieša nubudimo ar nušvitimo būsenai) - tai taipogi pirmapradė beribio potencialo būsena. Savotiška mentalinio ar dvasinio baigtinė būsena, kurioje visa yra rimtyje ir balanse iki kibirkšties, kuri įžiebia naują kūrimą.
    Arkhe kosminiai aspektai augo paskutiniais metais. Bauginanti tolimų erdvių tyla visuomet mane žavėjo. Tiek bedugnė, atsiverianti virš mūsų nakties metu, tiek ta, kuri kviečia iš vidaus, jei įsiklausome. (Planas, esantis digipake, naudotas taip pat ir Rift kasetės, išleisots Cipher Productions, apipavidalinime, pieštas Sibiro čiukčių. Jis apgaulingai primityvus, bet pakankamai įsigilinus galima matyti, kad jame telpa visa visata.)
   
* Jautis. Galėčiau spekuliuoti atsakymais apie kosmosą, miegą, okultizmą ir siaubą kūrinių pavadinimuose ir t.t., bet šis simbolis man nesuprantamas albumo kontekste. Gal gali kiek paaiškinti?

    Bulius atėjo man skaitant knygą apie Švedijos priešistorę. Nuostabus taurų paveikslas, nupieštas ant muziejaus sienos, įstrigęs mintyse ilgas savaites. Taurai, jaučiai, Uruz - pirma Uthark runa, pirminė nežabota jėga dar iki chaotiškų milžinų ir tvarką įvedusio skandinaviško panteono. Tai gyvūnas, medžiotas iki išnykimo mūsų protėvių Europos platybėse daugybę amžių, dabartinių galvijų protėvis (Futharko fehu, jävla fädjur...). Aiški sąsaja su albumo pavadinimu - pirmapradė pasąmoninga jėga, nuneigta arba užmiršta, ar tiesiog įtakojanti mus. Aš taip pat šitaip interpretuoju iki-Sokratinę alchemijos gyvybingąją jėga.
    (Įdomu tai, kad U runa taip pat gali būti išvęsta iš Ura, reiškiančio vandenį ir lietų, kas primena Abzu ir pirmykščius vandenis, kuriais plaukia YHWH Pradžios Knygoje. Taip pat turėčiau paminėti, kad aleph, A raidė, kilusi iš pavadinimo ir apverstos "jaučio galvos" formos.)
    Gyvūnas viršelyje yra Lenkijos bizonas, jei teisingai menu, o ne tauras. Bet vienaip ar kitaip, įspūdingas žvėris, taipogi privestas prie išnykimo ir tariamai atgaivintas ir išleistas į laisvę iš panašios veislės prijaukintų gyvūnų.
   
*Kaip pirmykštė ezoterika koreliuoja su industrial/noise muzika? Ar gal niekaip nekoreliuoja? Gal apskritai albumo tema yra visai kita? Kokia? Ar yra jungianti kūrinius "istorija", išskirstyta į keturias dalis, ar visa tai yra atskiri fragmentai? Ką šie fragmentai neša savo garsuose?

    Viena tema, kurią visuomet tyrinėjau, nebūtinai sąmoningai, kuri yra ir visuomet buvo tiek muzikoje, tiek kitose gyvenimo sferose, yra paslėpti kambariai. Erdvės už žemiausio matomo lygmens, lyg sapne, kur tu eini į rūsį, nors jame buvai šimtus kartų, bet ten iš kažkur atsiradusios durys ar anga grindyse, vedanti į nežinomybę. Nepažįstama dvasia kviečia tave lipti viduramžiškais laiptais ir tu neturi jokio supratimo kas tavęs laukia. Ankstyviausios, žemiausios, primityviausios žmogaus išraiškos būsenos visuomet mane žavėjo ir baugino. Kaip ir senovinės politeistinio garbinimo formos Göbekli Tepe arba ankstyvieji kompiuterinės grafikos eksperimentai, siekiantys perteikti pasakojamąją dimensiją, ar pirmieji virpantys Hellhammer black metal klyksmai. Aidai žmogiškosios išraiškos iki jiems įsitvirtinant ir juos įamžinant. Tai yra visuose Arkhe leidiniuose. Ieškojimas pirminių, primityvių garsų, perteikiančių kažką... kito.
    Kas dėl šio albumo, jame keturi atskiri kūriniai, kurių pavadinimai gimė daugiau mažiau spontaniškai, inspiruoti pačių garsų, tam tikrų sapnų ir minčių, kilusių iš atitinkamų šiame interviu aprašytų temų. Kartu jie - visuma, bet nebūtina ieškoti aiškių jungčių tarp jų. Tai - keturi skirtingi veidai.

https://soundcloud.com/terrorlt/tr-47-arkhe-deep-in-sleep