Šiam vakarui buvau suplanavęs parašyti Psychic TV albumo recenziją ir jau galandau klaviatūrą ruošdamas tokius žodžius kaip "legendinis", "turėjęs milžinišką įtaką", "industrial pradininkas" ir t.t., bet galų gale pagalvojau - "kokio bybio man rašyt apie juos". Tokią trumpą mintį. Koks tikslas dabar rašyti apie perleistą, prieš daugiau nei 20 metų įrašytą albumą, kai tiek projektų ir žmonių tai daro čia ir dabar, ir niekas apie juos net neužsimena. Tad palieku tą fundamentinį paveldą rimtiems tyrinėtojams ir kišu į grotuvą Burntable kasetę. Tai, ko gero, vienkartinis noizo darinys ir šita kasetė, išleista puikiame Suomijos improv/noise/junk/etc. noise leible, yra pirma ir, spėju, paskutinė. Burntable sudaro 5 asmenys, daugiau ar mažiau girdėti improv muzikos pasaulyje ir nors šitas stilius nėra absoliučiai mano arbatos puodas, bet įrašą klausau maloniai pasičepsėdamas. Iš esmės projektas yra iš Pietų Korėjos, nors vienas muzikantų ir kilęs iš Kalifornijos, bet taipogi jau kuris laikas gyvenantis Seule. Pagrindiniai dalyviai šiame projekte - Balloon and Needle leiblo bei Astronoise projekto savininkai, labiau į audio meną ir performansus linkęs žmogus, kuruojantis Manual leiblą ir kas įdomiausia kalbant apie jį - spausdinimo mašinėlių kaip instrumentų panaudojimas savo kūryboje, na ir kiti. Užsiminus apie įdomius instrumentus, šiame įraše jų taip pat apstu - ta pati spausdinimo mašinėlė, solnikas, patefonas, savadarbiai objektai, modifikuotos skaičiuoklės, besisukančios šakutės (kas, ko gero, įdomiau net negu spausdinimo mašinėlės ar skaičiuoklės) ir kitas šiukšlynėlis. Kasetėje du kūriniai, trunkantys po maždaug 20 minučių. Vargu ar labai džiaugčiausi šiuo įrašu, jei tai būtų grynas improvizacinis experimental, nes paprastai kuo daugiau garse meno, tuo labiau aš jo nesuprantu ir tada nervuojuos, kad nesuprantu ir rašau neigiamai apie tai. Čia pirma pusė ūžteli labai simpatišku, nors ir neįžūliu harsh noise. Chaotiškas, gan vangokai judantis, bet išlaikantis susidomėjimą, pjaustantis aštriais feedbackais, triukšmas. Čia reikėtų paminėti, kad pagal viską kūrinių pavadinimai - A pusėje The High Fire, o B pusėje The Low Scorch (Ugnis vs Nudegimas), tiesiogiai atspindi dažnių juostas, kuriose koncentruojamas garsas. Taip, A pusė tikrai liepsnoja tarsi triukšminga ugnis, kūrenama kontaktinių mikrofonų generuojamais garsais ir didžiulėmis feedbackų rietuvėmis. O štai B pusės Nudegimas patinka man kur kas mažiau negu prieš tai liepsnoję garsai. Tai daugiau ties viduriniais ir žemais koncentruotas garsas, ir pusė žymiai ramesnė, kur kas labiau eksperimentinė ir kiek nuobodesnė. Tiesa, B pusėje gal kiek daugiau muzikalumo, daugiau garsų, mažų pokyčių, potėpių, aiškiau girdisi instrumentai, bet po A pusės liepsnojančios ekspresijos gana sunku taip staigiai imti ir persiorientuoti. Nors po kurio laiko ausis pripranta ir The Low Scorch taip pat savotiškai žavi. Šitas gabalas absoliučiai kitoks, jam reikia daugiau dėmesio, bet šioje juostoje viskas savo laiku ir savo vietoje. Net ir tas popieriukas su natomis, iškritęs iš kasetės įdėklo su paaiškinimu, kad kažkoks idiotas Nekorekords leible ne taip užrašė nuorodą į leiblo puslapį, savo vietoje. Žodžiu gerai.

Formatas: CS
Išleista: 2012
Leidėjas: Nekorekords