Lys - ...Earth oh Soil...

Po ganėtinai ilgos priverstinės nerašymo pertraukos šįvakar nusprendžiau duoklę atiduoti lietuviškam ambientui. Lys - gan neblogai iš gyvų pasirodymų žinomas ambient/drone/experimental kūrėjas, pernelyg nesistengiantis savo garsų įrėminti į albumus, tačiau kartas nuo karto "paviešinantis" paties pagamintus leidinius. "...Earth oh Soil..." supakuotas gražiame, architektūriškai preciziškai išlankstytame popieriniame voke drauge su linkstančiomis medžių šakomis, track-listu, griuvėsių fragmentu ir CDr. Diske daugiau nei valanda ramių, nekaprizingų, bet ausį maloninančių muzikinių eksperimentų. Gal nebus pernelyg drąsu tvirtinti, kad Lys savo eksperimentuose ir muzikoje alfa ir omega laiko patį garsą ir nieko daugiau - ideologija, mistika ir paslaptis nekoduojama pagalbiniais žodžių ar vaizdų dariniais, o vienintelė priemonė, kuria galima pasikliauti narpliojant kūrinius yra tavo paties klausa. Albumas balansuoja ties dark ambiento ir ambiento takoskyra, kartas nuo karto praplečiant stilistinį paveikslą suktesniais eksperimentais, bet didžiąja dalimi pasiliekantis ties hipnotizuojančiais, šaltais ir tamsiais garsais. Albumas prasideda nuo lėtai augančio ir pilnėjančio Aggro. Pradžioje atrodo tarsi dalis garso per daug užkompresuota, nes girdisi diskomfortiškas trūkčiojimas, bet palaipsniui įsiliejant kitiems garso lygiams tai pradeda atrodyti savo vietoje. Po šio kūrinio seka pora neitin įdomių kompiuterinių eksperimentų, kol neprasideda bene geriausias šio albumo kūrinys - Anem. Statiškas pulsavimas priekyje, o fone monotoniška, lėtai besikeičianti sintezatoriaus melodija. Ties šiuo vienu kūriniu rodos atsivėrė visas albumo sunkumas, trapumas ir grožis. Uton ir visas likęs albumas tęsia Anem sukurtą nuotaiką, nors jau kiek lengvesniu ir šviesesniu pavidalu - lengvai lūžtančios sintezatoriaus natos, įsipynusios į garsų abstrakcijas ir paverčiančios jas kiek nostalgiškomis kompozicijomis, kompiuteriniai gličai ir trukdžiai, ties girdimos zonos riba balansuojantys gaudesiai... Kol galiausiai albumą tvirtai užbaigia ilgiausias kūrinys - Soil. Įdomus albumas. Ne viskas jame buvo pilnai priimtina mano ausiai, o ypač jos nemėgo kompiuterinio šlamėjimo ir trukdžių, bet džiaugiuosi, kad to nebuvo daug, o didžioji leidinio dalis buvo kokybiškos ir geros dark ambient abstrakcijos žemės tema. 

Formatas: CDr
Išleista: 2011
Leidėjas: self-released
Tiražas: 50