Šis albumas - tai vėlyviausias, dešimtasis lietuvių garso genijaus ir scenos senbūvio albumas. "Bevardės salos" - beveik 50 minučių trunkanti - vietomis šviesi ir skaidri, vietomis nerimastinga, dar kitur kelianti siaubą kelionė/klajonė garsu ir savo paties sunkiai apibrėžiamais  minčių takais. Albumas prasideda nuo nerimą keliančio ir kiek kraupoko "Žiotys", formuojančio tamsoką laukimo atmosferą. Kūrinio metu nuolat pasigirsta kažkas panašaus į smėlio šiurenimą, o fone vis intensyvėja ir masyvėja garsas, kol galiausiai iš žiočių jis išplaukia į skaidriai liūdną "Žaros" pradžią. Tai visiškas kontrastas pirmajam nerimastingam kūriniui - šalto skaidraus ryto nuotaika, kurios garso foną dar pastiprina liūdnoka melodija, galiausia išsirišanti į pratisą, per atstumą suminkštėjantį kažką panašaus į sirenos gausmą. O trečiasis albumo darbas "Regykla" yra vienas tų kūrinių, kurį iš ritmingų vietų ir pažadintas naktį atpažinčiau kaip Girnų Giesmių darbą. Šito su niekuo neįmanoma sumaišyti. Ritmas galiausia nutilsta ir ant foninės garsų gamos pradeda lipti ir ausis valyti aukšti garsai, o "Regyklos" gale trumpam pasigirsta kažkas panašaus į apdūmavusią ir neaiškią dainą, kuri trumpai perleidžia elektros krūvį kūnu.
Nemanau, kad verta aptarti kiekvieną albumo kūrinį, nes jis kiekvienas su savita ir sunkiai apibrėžiama nuotaika ir aura. Šis darbas išties labai stiprus ir turėtų susirasti klausytojų ne vien tik Lietuvos. Jo neįmanoma apibrėžti kažkokiais stilistiniais ar dar kokiais rėmais. Kaip ir kiekviename kūrinyje, kad ir kiek jų beklausytum, neįmanoma surasti kažko tvirto ir apčiuopiamo, už kurio būtų galima užsikabinti ir plaukti toliau. Tai nuolatos kintantis ir beformis ambient, drone ir t.t. mišinys, kurį galima apibūdinti nebent dviem žodžiais - Girnų Giesmės. Tiek pat skaidrus, kiek ir nepermatomas, tiek pat niūrus kiek ir šviesus. Tačiau ko reikia norėti - tai kelionė 8-iomis bevardėmis salomis, o albumo pavadinimas viską pasako. Žmogus viską, ką pažįsta, o kartais ir nepažinta, linkęs įvardinti. O tai, kas neturi vardo - neturi ir formos, spalvos ar skonio. Tai yra neatrasta ir neištyrinėta. Galiu tik kuo labiausia parekomenduoti šį albumą. Kad praskleistumėte nežinios ir paslapties šydą ir atvertumėte sau duris į TEN, kur burlaivis, pavaizduotas ant viršelio nuneš.

Formatas: CD
Išleidimo metai: 2008
Leidėjas: Autarkeia
Tiražas: 500