Savotiška satanizmo interpretacija, vadinama Xa-Mul, susitinka su savotišku kiberpanko ir noizo hibridu, pavadinimu Kenji Siratori. Pirmiausia patys šio splito dalyviai. Xa-Mul man yra projekto, kurio iki galo niekada nesupratau, Melek-Tha, mažasis brolis. Būtent vizualūs dalykai, o ne muzika, pirmiausia atstumia nuo šio dark ambient atstovo. Tai yra kompiuteriniais efektais uždailintos figūros, kaukolės, pentagramos ir t.t. Tas sintetinis šaltumas vaizde man nepatinka pirmiausia, bet tai kiekvieno asmeninis suvokimas. Tuo tarpu Kenji Siratori - cyberpunk rašytojas, kurio diskografijoje, pradedant 2006 metais, jau, ko gero, apie 400 leidinių. Tai jau kitoks priėjimas prie garso, koncepcijos ir idėjos. Tai tie binariniai 0 ir 1 srautai, kuriais stulbina šis japonas. Ar tokiais tempais kepant albumus ir splitus įmanoma tai įvardinti kaip nors kitaip nei "masinė gamyba"? Ne. Ar kitaip būti įvardijamas nori Kenji Siratori? Nežinau. Bet dabar apie šį splitą. Tai virš 70 minučių trunkantis albumas, įpakuotas plonoje DVD dėžutėje, kurioje priedo įdėtas Kenji Siratori apsakymėlis. Jį atveria Xa-Mul. Monotoniškas, tamsus ir nykokas kūrinys, kuriame daugiau nei pusę kūrinio trunka praktiškai statiškas plaukimas, kuris atplukdo iki žodžių (rodos iš filmo "Pi"), po kurių kūrinyje atsiranda ritmingas pumpsėjimas. Ir taip iki galo. Neįvardinčiau to kaip šedevro ar labai gero kūrinio, bet susiklauso pusėtinai. Po to seka Kenji Siratori ilgas, daugiau nei 20 trunkantis minučių kūrinys. Tai skamba kaip iš gatvės įrašytas už sienos vykstantis noizo koncertas. Vietomis įstengia prasimušti tolimi feedback'o aidai ir tai, kas galėtų būti vokalas, bet tai atrodo labiau kaip miražas už pilkos statiško triukšmo užuolaidos (ne sienos). Toliau vėlgi Xa-Mul. Tai dar vienas monotoniškas pagrindas, kurį vietomis perskrodžia aukšti cirpimai ir nužemintas vokalas. Antrasis Kenji Siratori kūrinys jau už kiek plonesnės ir labiau permatomos užuolaidos tūnantis triukšmas, bet tai maždaug ir viskas, ką galima būtų pasakyti apie tai. Tolimi garsai ir didmiesčio atmosfera. Gal to ir buvo siekiama. Albumą uždaro primityvus Xa-Mul gabalas, kurio pradžia kiek primena 80 metų sci-fi filmų garso takelius. O po kelių minučių kūrinyje atsiranda ritmas, kuris, jei būtų kiek labiau uždistortintas, ko gero, kuo puikiausiai sueitų į gabber kompiliacijas. Štai toks albumas. Pasėdėjau, paklausiau, bet manęs šie du atlikėjai neįtikino nei trupučio. Nemanau, kad komentarų reikia daugiau.

Formatas: CDr
Išleidimo metai: 2008
Leidėjas: Hypermodern Records
Tiražas: 100