K.K.Null + Scumearth - K.K.Null + Scumearth

Jau ne pirmą kartą suku šį albumą ir vis tiek jo neperpratau, o gal ir net nepriartėjau prie supratimo apie jį. Gražiame, įmantriais raštais, tarsi kažkokiomis schemomis, išmargintame kartoniniame įdėkle esančiame diske - beveik 50 minučių garso. Po 20 minučių iš Japonijos bei Ispanijos ir 10 minučių bendro darbo. Žmogus, nors ir nedaug susipažinęs su noise, turėtų bent viena ausim būti girdėjęs apie K.K.Null arba Zeni Geva. Pastaroji progresyvaus hardkoro grupė, įkurta būtent Kazuyuki Kishino, buvo kurį laiką prodiusuota paties Nirvana prodiuserio Steve Albini ir sulaukė pakankamai didelio pripažinimo. O K.K.Null apskritai yra vienas esminių vardų Japonijos noise scenoje, greta su Hijokaidan, Merzbow (su kuriuo kurį laiką grojo) ir t.t. Po visų šių pagyrų norėčiau pasakyti, kad man pačiam nei Zeni Geva, nei K.K.Null, niekada nebuvo tie projektai, kurių pavadinimą išgirdus užgniaužtų kvapą iš nuostabos ir susižavėjimo. Visgi beklausant šio albumo, po truputėlį prisijaukinau tą grynai eksperimentinį skambesį ir galiausia jis netgi pradėjo man patikti. K.K.Null indėlis į šį diską - vienas ilgas 20 minučių kūrinys, bet per šias minutes nutinka daugiau negu kai kurių muzikantų dvigubose plokštelėse. Kažkuo man šios minutės panašios į mokslinio eksperimento stebėjimą. Tai nėra kažkas išjausta, itin gražu ar stimuliuojančio nuotaiką. Ne. Tai yra įdomu ir patenkina žingeidžiąją pasaulio matymo pusę. Sudėtingos garsinės struktūros, koliažai, kuriuose papūgos čirkimą pakeičia triukšmo generatorių garso taisyklingos kreivės, o balsas tuojau uždengiamas sulaužyta glitch'o mase. Tai toks banguojantis, įsibėgėjantis ir vėl nuslūgstantis, nesuskirstytas į atskiras dalis, tačiau vargiai vientisas, nuolat evoliucionuojantis kuo keisčiausiomis formulėmis, kūrinys. Scumearth suprasti paprasčiau. Čia jau veikia labiau emocinė garso pusė. Palyginti su pirmosiomis 20 minučių, 3 Scumearth kūriniai atrodo labai paprasti ir nuspėjami. Tai noise generatorių kiek patamsintas dūzgimas, kažkur esantis tarp harsh noise, ambiento ir experimental. Paskutinis kūrinys man atrodo labiausiai nevykęs iš viso šio disko. Paėmus atskirai japono ir ispano kūryba, su vienokiais ar kitokiais niuansais, ji visgi klausosi įdomiai, o kai visa tai suplakta į vieną tai gaunasi tarsi toks garsų masyvas, kuris čia yra vien tam, kad būtų. Įdomus diskas su dviem ganėtinai skirtingais muzikantais. Keista jausti tai, kad vos pradėjus klausyti šio albumo, man Scumearth patiko žymiai labiau negu K.K.Null, bet daugėjant perklausų jau pastarasis atrodo žymiai įdomesnis, o ispano kūryba tuštoka. Rodos balanso šiame diske nėra, bet visai įdomu.

Formatas: CD
Išleista: 2012
Leidėjas: Phage Tapes,R.O.N.F. Records
Tiražas: 250

Page 1 of 5  > >>