Watercoloured Well – Arsonist's Rebirthday Audition

Watercoloured Well yra kol kas vienkartinis muzikantų susibūrimas Vokietijoje, įvykęs po performansų nakties 2011 metais, ir šioks toks paeksperimentavimas garsais bei instrumentais. Aštuoni muzikantai, pachmielas ir himalajų maistas. To rezultatas - beveik valandos trukmės improvizuotas įrašas, kuris bent jau man sukelia dvejopus jausmus. Muzikantų, dalyvavusių šiame įraše, pavardės, deja, nieko man nesako, bet protokolo dėlei tai buvo Barbara Rössler, Brandstifter, Daniel Voigt, Dirk HülsTrunk, Johannes Lauxen, Mr. Ebu, Ronnie Oliveras, Tanja Roolfs. Jie daugiausia menininkai, performansistai, poetai ir panašaus sukirpimo bohema. Na, į tokius susibūrimų/pagėrimų/parūkymų įrašus visuomet žiūriu kiek atsargiai ir su skepticizmo rezervu, kadangi kaip taisyklė tai būna dažnai pakankamai įdomus garsinis produktas piliečiams, dalyvavusiems įraše ir gal dar jų keliems draugeliams. Pripažinkime, kad ir kaip ten jau viskas dvasingai, genialiai ir t.t. skambėtų, tai vargiai gali prilygti subrendusiam, studijiniam įrašui - nesvarbu, subrendusiam mintyse, pamačius katino šūdą gatvėje ar subrendusiam metus prakankinus modularinį sintezą. Šis įrašas tikrai neblogas ir iš tokių improvizacijų, kurias teko klausyti ir kurias dabar menu, ko gero, vienas kokybiškiausių. Vietomis tai primena Bjerga/Iversen, vietomis tai visai gražus ambientas ar himalajų maisto įkvėptas tribal. O vietomis tai tiesiog liūdinantis šiuolaikinių meno žmonių mėgstamas šėliojimas su instrumentais, įgaunantis tokį šlykštų butikų, cafe de paris ir Avaspo prieskonį, kad norisi vimtelėti. Man patinka įrašo pradžia - tribal ritmai, keistos perkusijos, pamažu vienas po kito įsijungiantys instrumentai ir jų pakankamai darni ir dinamiška kaita, po truputį išauginanti gražią ambientinę tekstūrą. Na ir jau 4 kūrinyje "Cosmic Kisses" prasideda nervinanti albumo dalis, kurią sunku paaiškinti apibūdinant garsus, bet atrodo, kad tai tvyro atmosferoje. Vėliau prasideda, panašu, poezijos skaitymai po muzikiniais instrumentais ir garsinė forma nuvažiuoja labiau į eksperimentinę pusę, bet kaip tai nekabina... Vėl maloniau klausosi paskutinis kūrinys, ypač jam artėjant į pabaigą, pamažu nuslopstant instrumentams ir gražiai pasibaigiant į tylą. Gal tiesiog visiškas nuotaikos neatitikimas tarp mano būsenos ir šito muzikinio leidinio neleidžia man jo recenzuoti objektyviai, bet aš niekada ir nesakiau, kad būsiu objektyvus. Darbas, ko gero, patinkantis meno žmonėms, tinkantis kaip fonas instaliacijoms ar performansams ir šiaip tai buvo smagus bendraminčių pasisėdėjimas. Šio pasisėdėjimo dokumentacija ir yra šis CD.

Formatas: CD
Išleista: 2012
Leidėjas: Monochrome vision

Page 1 of 5  > >>