Kažkodėl Velehentor įsivaizdavau dark ambient projektu. Gal tai dėl tokio gražaus raityto logo ar dėl kažkokių kitų sąsajų, nežinau, bet bent jau Bleaching of Penury tikrai nėra dark ambient. Tai Anton Shafarostov projektas iš Rusijos, aprašomas kaip vienas profesionaliausių, kultiškiausių ir svarbiausių industrial projektų. Skamba tikrai įspūdingai. Albumo mintis man labai patiko - jis skirtas nuodams ir žmonių nuodijimui. Ant galinio viršelio puslapio užrašytos kelios istorijos, inspiravusios vienus ar kitus kūrinius albume. Gražu. Albume 4 kūriniai, kurių bendra trukmė kiek daugiau nei pusvalandis. Diskas prasideda nuo keistoko, bet ganėtinai vizualaus "White Powder" - vos girdimi klaksėjimai, besitęsiantys minutę, tarsi kruša, barbenanti į plastmasinę palangę. Ir viskas. Kūrinys netrunka nei minutės todėl lieki nelabai supratęs kas čia buvo. Antrasis gabalas inspiruotas Verhnyaya Pyshma miestelio gyventojo, kuris, siekdamas sumažinti čigonų dominavimą regione, jų vaikams dalino nemokamus saldainius su strichninu (kaži gal ir į taborą kas nors užveš kada kokią partiją?). Įdomi istorija ir pats kūrinys pradžioje atrodė visai neblogas. Pakankamai smagus grumėjimas žemais, vietomis pasiskirstantis per visą dažnių skalę, paskui vėl susitelkiantis žemuose ir taip besivystantis per visas 12 minučių. Blogybė ta, kad po pirminio kelių minučių džiugesio išlindo ganėtinai plokščių skaitmeninių triukšmų sluoksniai, kurie pasigirdę kaip reikiant pagadindavo skonį ir paskui jiems nurimus jį ilgai tekdavo atitaisinėti. Bet vis tiek šis kūrinys su visomis savo blogybėmis yra pats gražiausias albume. Trečiasis, Caustic Reiki, inspiruotas istorijos, kuomet grožio salone narkomanas masažuotojas (ar narkomanė masažuotoja) pradėjo kliento masažą, panaudodama kaustinę sodą (natrio hidroksidas). Spėju kad baigėsi abiem nelabai gražiai, bet kadangi istorija neitin įdomi tai ir kūrinys trumputis, pusantros minutės trunkantis pasibandymas triukšmauti. Nelabai vykęs. Paskutinė ir ilgiausia istorija pasakoja apie tai, kaip nepavykus iškraustyti nepageidaujamų bomžų iš namo, jų gultai buvo padengti chloru su vandeniu ir šie pasimirė. Kad ir kaip gražiai skambėtų istorija (nors kodėl jie pasimirė tai man nelabai aišku. Gal kas paaiškins?) garsas ganėtinai skystas. 20 minučių skaitmeninio triukšmo, virtualių sintezatorių ir apskritai nuobodybės. Tiesa, yra šioje 20 minučių vietų, kuriose suklusdavau ir trumpam pasižavėdavau, kad va, visai įdomūs sąskambiai, bet tai tokie minimalūs epizodai viso kūrinio eigoje, kad jų net neverta minėti. Mėginimas pakankamai subtiliai prieiti prie garsų šiuo atveju ne tik kad atėmė ekspresiją ir bent kažkokį įdomumą iš kūrinio, bet ir garsine prasme jis tapo apgailėtinuai nučiulptas. Na, vienas kūrinys iš 4 šiek tiek vertas dėmesio ir tai pasako viską apie šį albumą. Peržiūrėjau dalį šio projekto diskografijos tai matau, kad Bleaching Of Penury įvertintas bene mažiausiai iš visų. Nenuostabu, bet tuo pačiu įdomu būtų išgirsti kaip skamba kiti.

Formatas: CDr
Išleista: 2009
Leidėjas: Rokot
tiražas: 100