Edgar Allan Fish Memorial Center – 3 Aktions, Dokument 1

Ką gi, paskutiniu metu užtaikau ant neįtikėtinai keistų įrašų. Šis projektas ilgu ir keistoku pavadinimu yra Daniele Santagiuliana meninė iniciatyva, o ne grindcore, kaip galvojau iš pradžių. Tai ne vienintelis šio asmens projektas, linksantis į industrial, tačiau, kaip suprantu, ieškantis aštresnių kampų nei kiti. Na, ganėtinai keista taip kalbėti apie projektą, kurio diskografijoje 2 CDr, bet jei jau taip parašyta tai netikėti nevalia. Jei teisingai iššifruoju pavadinimą, tai jame sukergti du asmenys - rašytojas Edgar Allan Poe ir serijinis žudikas Albert Fish. Apie tai užsimenama ir manifeste, kuris įdėtas drauge su skutimosi peiliuku į disko įpakavimą. Manifestas neilgas, ganėtinai meniškas ir jame daug sykių kartojamas žodis "siaubas". Diske 3 kūriniai, kurių bendra trukmė maždaug 45 minutės. Pirmos kelios sekundės horror ambiento ir tada įsijungia žmogaus balsas, pasakojantis įvairias tariamas baisybes ir t.t. Prie projekto aprašymo parašyta, kad Edgar Allan Fish Memorial Center koncentruojasi ties spoken word ir ilgomis siuitomis ir aš labai tikiuosi, kad tai ne Daniele balsas, kalbantis pirmame kūrinyje, nes to spoken word vargiai įmanoma klausyti. Balsas truputėlį pasluoksniuotas ir gal minimaliai užefektintas, bet visiškai atstumiantis. Skamba tarsi mandras apsipūtęs paauglys iš JAV, kalbantis tema, kurios ekspertu jaučiasi - intonacija nevykusi, tembras nupurtantis ir tai visiškai sugadina pirmą kūrinį. Džiaugiuosi, kad toliau spoken word nėra, o lieka matyt tos ilgos siuitos. Antroji prasideda metalo žvanginimu, kuri po truputėlį vystosi link visai neblogo horror ambiento - ant viršaus užkraunami semplai, sintezatoriaus natos ir žemai nupitchintas vokalas. Nežinau ar dėl pačios laikmenos, ar dėl įrašo, nuo antro kūrinio prasideda erzinantis ritmingas caksėjimas, kuris tęsiasi iki pat albumo galo. Jei taip buvo sumanyta tai mintis labai prasta, jei tai CDr nebeatlaiko metų, tai tada irgi nekažką. Trečias kūrinys ilgiausias, bet lygiai taip pat jį buvo galima skaidyti į keletą mažesnių dalių, kadangi 28+ minutės tai įvairių trumpesnių ir ilgesnių garsinių atkarpų rinkinys. Visai gražiai skamba field recordingai, kurių metu plėšoma izoliacija, kažkas laužoma ir dėl neblogo masteringo, sudaromas geras erdvės įspūdis. O visa kita tai širdies ritmas ar kažkas tokio, besitęsiantis labai ilgai, o ant jo lipdomas įvairus garsynas - pavieniai semplai, sintezatorius, staiga pasigirstanti mergaitės daina (keista ir graži vieta, kuomet po 10 minučių eksperimentavimo garsais staiga viskas nutyla ir pasiliekama tik su mergaitės balsu. Visgi tas caksėjimas nervina.) na ir tai tęsiasi toliau. Kartais prilinkstant labiau į tamsaus horror ambiento pusę, kartais kiek labiau paeksperimentuojant ir t.t. Nenustebčiau jei tai būtų kokio nors meninio performanso ar pan. įrašas. Gal įdomiausia dalis prasideda kūriniui perkopus į antrąją pusę, kuomet įsijungia ritmingos metalo perkusijos, grumančios sintezatoriaus natos ir tai kiek labiau supanašėja į daugiau mažiau neitin įdomų, bet tradicinį industrial garsą. Su tom aukštosiom meno materijom man niekada nebuvo labai gerai, o ir šitame diske jaučiu kažką pretenzingo ir atstumiančio, todėl supakuoju CDr atgal ir grūdu tolyn į lentyną.

Formatas: CDr
Išleista: 2010
Leidėjas: Toxic Industries
Tiražas: 39

Page 1 of 5  > >>