John Watermann – The Dead Calm Of Bashing Coca Cola

Dar ko gero nei karto nepasitaikė atvejis, kad recenzuočiau albumą, kurio autorius jau iškeliavęs dausosna. Ar bent jau taip greit tokio nepamenu. Ir šįsyk jaučiuosi tikrai kiek nejaukiai ne vien todėl, kad šio muzikanto nėra jau dešimtmetis (tai automatiškai, ko gero, turėtų reikšti, kad apie kūrybą reikėtų rašyti arba gerai, arba tylėti, bet pažiūrėsim), tačiau daugiausia todėl, kad susiduriu su muzikos plotme, kurioje egzistuojantys garsai, vardai ir konceptai man visiškai nauji. Gerai tiek, kad Impulsy Stetoskopu vis perleidžia ne vien tik Lenkijos, bet ir viso pasaulio eksperimentalistų neišgirstus ar retenybėmis tapusius leidinius. Tai proga susipažinti bei praplėsti akiratį ir man. Šįsyk leidinys įpakuotas neiššaukiančiame, bet patraukliai originaliame įpakavime. Gražu. The Dead Calm Of Bashing Coca Cola tai jau istorinis dokumentas - Impulsy Stetoskopu perleido 1989 metais išleistą vinilą. Tai eksperimentai garsais tikrąja to žodžio prasme - cut-up'ai, kalbos ir muzikos kilpos, formuojančios keistą keliasluoksnę ritmiką, sintezatoriaus melodijos, įnešančios keistoką liūdesį į bendrą atmosferą ir apskritai įdomus ir žaismingas priėjimas prie muzikos ir garso. Iš pirmo karto, nelabai žinodamas ko tikėtis, sunkiai klausiau šių žaidimų delay'ium, pitch'u ir sempleriu, bet kai kurie kūriniai tikrai įstringa. Pirmieji du albume tai pagrinde šnekamosios kalbos kilpos - keletas žodžių ar jų nuotrupų, susluoksniuoti ir užefektinti keliuose lygmenyse, sudarantys ganėtinai sausokas, bet klausomas kompozicijas. Trečias kūrinys, Watching A Stranger Wax Quietly Hysterical,  kontrastingas pirmiesiems, nes padvelkia nostalgija, senu sintezu ir pilkuma. Ir būtent nuo jo man prasideda įdomioji disko dalis, kurioje gabalai nebe tokie sausi, į juos gražiai įpintos field recordingų (traukinių dundėjimo, gatvės eismo ir t.t.) kilpos, instrumentai, nesuprantami sugreitinti ir sulėtinti žmonių žodžiai ir t.t. Ramesni ritmai, ne tokie ekstravagantiški ir impulsyvūs, pakeičiami sintetinių instrumentų chaosu ir sudėtinga kūrinių struktūra, kuri suintensyvėjusi iki pakankamai racionalios trukmės baigiasi ir pakeičiama kitu muzikiniu paveikslu. Ir kuo ilgiau aš klausau, tuo šios keistos kompozicijos man darosi mielesnės, pakankamai nesudėtingas garsynas, išdėstytas į sudėtingus kaip didžiausi labirintai, kūrinius su laužytais ritmais, ir apskritai įsiklausius šio realybę laužančio albumo, susidaro įspūdis, kad nemaža dalis šių dienų taip vadinamų eksperimentatorių, gali užlenkti savo nešiojamus kompiuterius, įdėti juos į stalčius ir ramiai eiti dirbti į aptarnavimo sferą, nes jų eksperimentai nei iš tolo savo nuotaika ir kokybe neprilygsta štai tokiems darbams, išleistiems į dienos šviesą prieš dešimtmečius. Įdomus darbas, įdomios naujos žinios ir apskritai ir apskritai apskritai apskritai apskritai skrit skrit skritai skritai skritai ai ai.

Formatas: CDr
Išleista: 2009
Leidėjas: Impulsy Stetoskopu

Page 1 of 5  > >>