Vorg – Järven

Beklausant šito disko, mintyse sukosi žodžiai "statika šešiose dalyse". Ne kažin kas labai protingo, bet buvau labai tomis mintimis patenkintas. Ne taip dažnai tenka išgirsti HNW albumą, kuris būtų net šešių spalvų. Šis - vienas tokių. Kas yra Vorg man visiškai neaišku - projektas iki Järven buvo išleidęs porą kasečių ir kažkur internete skaičiau, kad labai džiaugiamąsi, jog jis "grįžo". Na, dar ten rašė, jog tai švedas. Tai irgi džiugu. Järven švediškai reiškia vilkolakius ir kiekviena siena šiame diske paskirta vienai šio žodžio raidei (suomiškai jei vertėjas nemeluoja tai reiškia ežeras). O sienos visai gražios. Visi kūriniai padalinti lygiai po 10 minučių ir taip gaunasi apvali valanda klausymo. Visgi tai, ką girdžiu tose kai kuriose sienose kažkur užslėpta tolumoje po distortiono sluoksniu, o ne čia pat, priešaky, mane labai intriguoja ir atrodo, kad ten slypi tikras garsų lobynas. Pirmos dešimt minučių prasideda labai neaiškiu semplu, bet praktiškai ranką duodu nukirsti, kad tai turėtų būti kažkas apie vilkolakius. Į šonus išskirti šaižoki traškesiai, o per vidurį paslėpti tolimi field recordings'ai ar kažkas labai mielo ir minkšto. Telkiuosi į patį garso centrą, bet šoniniai traškėjimai blokuoja kelią. Tačiau intriga yra ir pradžia tikrai gera. Antroji siena tokia, kokios nemėgstu - plonas, skystas ir statiškas traškėjimas radijo dažniais. Bet trečiasis vėl grįžta į maloniąją HNW plotmę. Šįsyk daugiau žemų, ne tokie šaižūs ir aiškūs trikdžiai šonuose ir garsas kiek platesnis, ne taip koncentruotas, bet stipresnis. Jo sluoksniai rodos slenkant tai 10 minučių, minimaliai juda ir kaitaliojasi vietomis, nors klausydamas sienos aš niekada nesu tikras ar tai yra taip, ar tai tik mano vaizduotė truputėlį išbėgo palakstyti po garsyną. Perėjus į antrąją žodžio pusę (ketvirtas kūrinys vadinasi "V" jei ką), klausau iš esmės savo tekstūra panašaus į praėjusias dešimt minučių, gabalo. Gal kiek galingiau ir garsiau skamba fone paslėpti field recordingai ar kažkokie kiti žemi ir minkšti garsai, bet jei neklystu tai šiame kūrinyje jie atsiskleidžia labiausia ir šios 20 minučių (R ir V) tampa maloniausiomis ausims iš viso disko. Priešpaskutinis, E, yra fantastiška vientisa purvino field recordingo traukinyje ar prie kažkokių veikiančių mechanizmų, ar pan. tekstūra. Erzina tik tai, kad kažkur viršuje pakibęs traškesys nesiliauja visas 10 minučių ir susidaro įspūdis, kad važiuotum naktį traukiniu, lydėdamas akimis tolstančias ir artėjančias miestų šviesas, o šalia tavęs senolė visą laiką lukštentų raminamuosius saldainius ir validolį, ir traškintų pakelius tiesiai prie ausies. Rodos ir smagu, bet tuo pačiu kažkaip ir neduodama patogiai įsitaisyti. Žodis užbaigiamas pakankamai agresyvia, tačiau nelabai įdomia siena, kurioje dingsta visi gražūs vaizdai iš galvos ir pasiliekama su statiška brutalybe. Jei toks būtų visas albumas ir nebūčiau girdėjęs tų nuostabiai gražių įrašų užuomazgų, taip erzinančiai meistriškai paslėptų po visokiausiais traškesiais, ko gero kitaip ir vertinčiau ją. O dabar gale lieka toks truputėlį "ech. Jau nieko įdomaus". Šiaip labai smagus leidinys, gražios, įdomios ir įvairios sienos, gerai įgyvendintas konceptas ir valanda garso.

Formatas: CDr
Išleista: 2012
Leidėjas: Aaltra Records

Page 1 of 5  > >>