Death Factory – Chilling Impressions

Kuomet paskaitai, kad muzika albume yra inspiruota filmo, o ypač 70-80 horror tai nevalingai pagalvoji, kad tai ko gero HNW. Tačiau ne visada. Death Factory - maždaug nuo 2006 metų egzistuojantis Michael Krause death industrial projektas iš JAV, išleidžiantis praktiškai periodiškai po vieną leidinį į metus. Chilling Impressions - kasetė iš 2011 metų, kurioje 2 maždaug 15 minučių kūriniai, dedikuoti 2 klasikiniams pačios 8 dešimtmečio pabaigos siaubo filmams - Phantasm ir Anthropophagus. No Visible Scars leidyklėlė visuomet pateikdavo įdomių naujų ir ne visai naujų projektų leidinių. Kasetė įpakuota į leiblo veidu tapusį 7" voką su spalvotais kadrais iš filmų ir pačio muzikanto prakalba, paaiškinančia kodėl buvo pasirinkti šie filmai, kokį jie įspūdį padarė jam ir pan. Garsas abiejose kasetės pusėse pakankamai skirtingas. A pusė, dedikuota Phantasm - daugiau mažiau standartinis, tačiau tikrai neblogas death industrial. Labai gražiai ir ryškiai įrašyti metalo garsai ir sintezatoriaus pulsacijos plėtojamos, kol galiausia išnyra ritmo kilpa, kuri ir tampa pagrindiniu garso stuburu, apie kurį toliau vyniojamas garsynas. Ritmas intensyvėja ir jį apipinantys garsai tampa vis nuožmesni. A pusės visuma kažkuo panaši į Megapteros įrašus. Ta pati tamsa ir nykuma, ritminis sąstingis ir fone plėtojamos muzikinės paralelės. Nors kažko itin įspūdingo čia ir nėra, tačiau sukaltas tikrai kokybiškas tamsus industrialas, gale vėlgi besibaigiantis metalo dūžiais, aukštomis sintezatoriaus pulsacijomis ir trumpu semplu iš filmo. B pusė visiškai kitokia. Žymiai kreivesnė ir manau labiau atspindinti Anthropophagus neviltį ir siaubą. Apskritai pirmus sykius klausydamas galvojau, kad tai tiesiog paimtas ir apdirbtas garso takelis iš filmo. Analoginio sintezo primityvios melodijos, kažkuo primenančios Goblin kūrybą ir garsinės abstrakcijos fone. Ši pusė toli gražu ne tokia intensyvi kaip pirmoji. Nemažai nutylėjimų ir vis grįžtama prie tos pačios temos plėtojimo sintezatoriumi, prisijungiant vis kitiems garso sluoksniams - vėlgi taip pat švariai ir kokybiškai įrašytiems metalo dūžiams, droninėms sintezatoriaus partijoms ir t.t. Pirmus sykius perklausant į B pusę įsigilinti buvo pakankamai sunku, kadangi kontrastas tarp pirmosios griežtos formos ir šios pusės beformiškumo išties didelis. Ši pusė dar tuštesnė, nykesnė ir labiau spaudžianti. Ji absoliučiai niekur nesivysto - tik vieni kitus keičia garsų sluoksniai, banguoja sintetinių natų linijos ir toje tuštumoje tiesiog pasimeti pats. B pusė įdomesnė muzikine prasme nors konkrečios formos nebuvimas išblaško. A pusę klausyti žymiai lengviau, nes joje viskas jau daugiau mažiau girdėta. O šio albumo visuma nepalieka kažkokio didelio įspūdžio, tačiau nelabai yra ir prie ko prikibti. Įrašas, kuris, ko gero, stovėtų prie stiprių vidutiniokų.

Formatas: CS
Išleista: 2010
Leidėjas: No Visible Scars
tiražas: 50

Page 1 of 5  > >>