Volksmorg - Volksmorg

Recenzija: Kiras

Panašu, kad lietuviškas noizo leiblas TeRRoR įgauna pagreitį, štai jau ketvirtas leidinys, šį kart visai nauja, netikėta kasetė, apie kurios net idėją girdėjęs nebuvau.  Tai dviejų LT noizo storulių bendras projektas VOLKSMORG. Dalyvauna Mykolas iš Clo Goelach/Body Cargo, bei Levas iš Pogrom/Alkis Išalusiai Aušrai/Budrūs ir daugybės kitų gerą vardą užsitraukusių projektų. Abu nemuzikantai po vieną kala gerai, tad ir iš bendram projektui automatiškai kyla geri lūkesčiai.
Kasetė paprastoj, tvarkingoj dėžutėj, be jokių per-didelių meninių išmislų, viršelis gražiai atspaustas ant mielo slidaus popieriaus, nieko šūstro ir gerai. Viduje informacijos gan minimaliai, puikuojasi didelės spalvotos retardų snukių nuotraukos. Pažįstama smagi nuotraukytė kur diedas čiulpia bomžui,  pora atsilikėlių snukelių, sakyčiau toks daugiau noisecorinės estetikos priėjimas, labiau atsiduodantis pochuizmu, nei kažkokia idėja apskritai. Ant šonelio dar surašytos ironiškos ir neironiškos “padėkos” ir įkvėpėjai, ant viršelio ir patys muzikuntai, save įstatę tarp šitų retardų. Nuotrauka daryta studijoje, du galingi vyrai su šiek tiek aparato (tame tarpe plyta) ir krūva suvartoto alkoholio taros. Su šypsenėle metam kasetę į magelį.
O garsinis turinys ne toks ir pochuistinis. Na gal pochuistinis, bet nė kiek nelinksmas ir klausosi labia gerai. Toks foninis, mažai besikeičiantis žemų gaudimas, kurio pagrindinė ūžesio siena eina beveik kaip dark ambientas. Gal per daug nešvarus ir uždistortintas, kad būtų pavadintinas ambientu, bet nuotaika beveik tokia. Gabalų, kaip tokių, near, abi pusės tai yra nesibaigianti ir monotoniška duslaus triukšmo čiurkšlė su visokiu antraplaniu veiksmu: kažkokiais aidais, semplais, nuotrupomis, dūžiais. Panašu, kad pagrindinė masė buvo palikta keroti sau, o triukšmadariai reiškėsi tais antraplaniais garsais, kurie vėliau buvo užkišti į antrą planą. Girdžiu ten ir fydbeko kažkokio, gal ir koks kontaktinis pakankinamas, sunku pasakyti kai viskas sulieta į šitą duslaus drone siena, kuri būtent ir yra pagrindinis garso kūnas. Gale ta srovė gal šiek tiek pašala, ar nešamas kūnas apsiverčia, nežymiai pasukamas pagrindinės tekmės knobas, bet ir tai tik taip, kad suabejotum. Fone pypsėjimas, lyg sirenos, poto vėl toli toli aidintys fydbekai, kaip už sienos griaudėtų šalto didmiesčio rūsio gausmai. Taigi pirma pusė maždaug tokia, - be didelių pasikeitimų, jokio šokinėjimo, užtat labai malonus ausiai užpurvintas, kasetinis noise, kuriame galima skesti ir kažką užsiveikus net pamiršti, ką čia klausai.
Kol apsukinėju puse, pastebiu dar vieną šmaikštumyną: kasetės pusės vietoj A ir B pažymėtos alkoholio tara. Viena pusė – alaus bambalys, kita, - butelys degtynės. Aš natūraliai bambalį laikyčiau A, bet čia jau turbūt pagal įpročius ar sugedimą?
Sekanti pusė toks pat užšūdintas, lofi triukšmas, dabar jau kitokios tekstūros. Į ausį iškart krinta grandinės žvangėjimas.  Šitoj pusėj siena, kaip kažkoks uždistortintas loopas, gal kiek labiau dantis rodantis, nei pirmasis drouninis, bet vistiek taip maloniai sumixuotas, kad ausies nė kiek nedrasko ir veikiau atsiduoda tams air siaubu, nei atvira agresija. Šios pusės vizitinė kortelė – fone daužomi metalai, grandinės žvangesys, jau nebe toks nesuprantamas eksperimentas su neaišku kuo. Nesakyčiau, kad šita dalis piktesnė, nuotaika išlaikoma ta pati, gal geriau pritiktų žodis atviresnė.  Pirmaplanis loopas veikia industriškai, nieko negaliu sau padaryti, garsas man primena kažkokia veikiančią, gaudžiančią mašiną, fabriko stakles ar dar kokį biesą. Toks pragertas, užmurzintas industrinis košmaras, kuomet smūgiai suduodami grandine gulinčiam žmogui į galvą, tik klausant įspūdis toks, kad smūgiai suduodami ne tau, o tu turi stebėti iš šalies, kaip kažkokią šaltą nesibaigiančią ritualinę egzekuciją. Vėliau kažkuris priėjęs paklibiną ‘pirmą planą’, vėl girdžiu kažkokį pypsėjimą. Košė burbuliuoja galingais fydbekais ir kitom triukšmo bangom kai staiga man sauna mintis, gal čia visai ne ‘užpurvintas’ įrašas, gal jis tiesiog ir įrašynėtas per kasetinį magelį, su mikrofoniuku, be jokio mikšerio?
Na žodžiu garsinis efektas galingas. Toks noise, kuris nenervina ir kokį man malonu užsileisti vėl ir vėl, kad ir indus plaunant ar skutant bulves namie. Sunkiau tai susieti su tuo pochuistiniu, beveik humoristiniu viršeliu. Aš asmeniškai tai interpretuoju kaip prasigėrimo beprasmiškumą ir tos beprasmybės savaiminį galingumą. Gerai mane supras kiekvienas, kas yra tris paras gėręs ir poto kentėjęs trijų parų pagirias, kuomet viskas atrodo kaip košmaras, kankina paranoja, neramūs sapnai, drebulys ir priesaikos, kad niekada nebegersi. Kas aišku tėra girto žmogaus pezalai. Kažkodėl išsivalęs ir blaivas, kad ir praėjus savaitei, vėl eini tvirtu žingsniu ir nusiperki  litrą. Reiškias tau gerai, reiškias taip reikia. Volksmorg.

Formatas: CS
Išleista: 2012
Leidėjas:
terror
tiražas: 100

Page 1 of 5  > >>