Vidinė Ramybė - Visos Katės Juodos

Po stipraus, tačiau vos 26 kopijų tiražu išleisto paskutinio albumo Klaustrosignal leidykloje, šis lietuviškas power electronics projektas išjudėjo į platesnius vandenis. Labai gražiai ir kokybiškai išleistas leidinys su storu bukletu, kuriame įamžinti Vilniaus miegamojo rajono, kuriame seniau gyveno pats Kiras, vaizdai, sumaišyti su purvinomis nuogybėmis, mėsa, šūdais ir t.t. Tai, ko gero, gražiausiai išleistas R.O.N.F. leidinys, kokį iki šiol teko turėti rankose. Albume virš 50 minučių įvairios, kaip ir visa Vidinės Ramybės kūryba, garsinės informacijos. Kai kurie kūriniai įdomūs, tačiau yra ir tokių, kuriuos norisi praleisti, bet visumoj, paklausius ilgiau albumas palieka neblogą įspūdį. Visi kūriniai albume skirtingi - nuo kompiuteriu generuotų garsų iki junk noise ir HNW. Visos Katės Juodos - tai purvinas, gal kiek hiperbolizuotai iškrypęs ir žiaurus kapitalistinis urbanizacijos veidas, pateiktas nuoširdžia, kiek naivoka maniera. Džiugu, kad buklete pateikti kūrinių tekstai lietuvių ir anglų kalbomis, leidžiantys mėginti stipriau įsijungti į atmosferą. Pagrindinis dalykas, kuris man kliūva klausant šio albumo yra garso kokybė ir jo pateikimas. Vietomis atrodo, kad tiesiog patingėta padaryti kokybišką galutinį masteringą, garsas sukompresuotas ir tiek. Jo tyliai klausyti nesigauna, nes tuomet triukšmas išskysta ir nebetempia. Pasigarsinus ir kiek pakoregavus ekvalaizerį - visai kitas reikalas. Ne visuose kūriniuose tai pastebima, tačiau tokių yra ir jie kliūva. Keliais žodžiais apie kai kurias dainas. Albumas prasideda nuo minimalistinio titulinio gabalo. Lėtas distortintas beatas ir keli trapūs feedbacko, triukšmo lygmenys, ant kurių viršaus užlipdytas vos distortintas vokalas. Kūrinys išsiskiria iš kitų nors neskamba stipriai. Antrasis yra niūri dark ambient/power electronics mikstūra. Šis jau kabina labiau - ekspresyvus vokalas ir tinkama atmosfera. Verslininkas - kūrinys, kuriame svarbiausią vaidmenį vaidina vokalas ir tekstai, o ne triukšmas, tad lėtai besivystantis grumėjimas kiek nustumtas tolyn, o kūriniui vystantis pamažu išlenda į pirmą planą. Ties šiuo kūriniu jau prasideda erzinantys garsiniai niuansai. Triukšmas tarsi norėtų praplyšti ir išsiveržti, tačiau jam neleidžiama, dėl to gaunasi strigčiojimas - nekorektiška kompresija ar kas, nežinau. Sekančio kūrinio pradžioje - tos pačios problemos kaip ir trečiąjame, tačiau link pabaigos atsiskleidžia gražiausia vieta albume. Drebanti sintezatoriaus melodija ir filosofinis antireliginis-nihilistinis tekstas. Geri žodžiai ir super atmosfera. Kyla nevalingos asociacijos su Anubi. Sekančiame kūrinyje jau jaučiasi garso jėga ir prieš tai trukdžiusios problemos beveik išspręstos, dėl to nors tai ir monotoniškos garso linijos su uždelay'intu vokalu, bet jos jau klausosi maloniau. Nebeaprašinėsiu kitų albumo kūrinių atskirai, tik noriu paminėti kūrinį "Stovykla", kuriame garsu ir flangeriu užefektintu vokalu sukuriama labai gera atmosfera ir išskirtinį paskutinį gabalą "Niekis" (ar tik ne iš čia kilęs lietuviško HNW projekto pavadinimas?). Tai labai neblogas junk noise. Feedbackai ir daužomo metalo beprotybė, kuri palaipsniui perauga į statišką triukšmo sieną. Vienas geriausių albumo kūrinių. Visumoje šis darbas neblogas, tačiau, ko gero, ne stipriausia ką Vidinė Ramybė gali. Minėti minusai kiek gadina įspūdį, nors juos iš dalies ir kompensuoja kiti niuansai.

Formatas: CDr
Išleidimo metai: 2010
Leidėjas: R.O.N.F. Records

Page 1 of 5  > >>